Èstijos dail
Seniausių laikų dailė
Dailės ištakos siekia trečią–antrą tūkstantmetį prieš Kristų; išliko gyvūnų figūrėlių iš kaulo, rago, keramikos dirbinių. Rasta bronzos amžiaus papuošalų, iš pirmo tūkstantmečio prieš Kristų – sidabrinių papuošalų ir sidabru dekoruotų ginklų.
Gotikos dailė
Karjos bažnyčios skulptūrinis dekoras
13 a. vidurio dailėje persipynė romanikos ir gotikos elementai (Haapsalu pilies bažnyčios kapitelių dekoras, Valjalos bažnyčios krikštyklos reljefai). 13 a. pabaigoje–16 a. pradžioje dailėje įsitvirtino gotika (Nigulistės bažnyčios Taline portalas, cistersių vienuolyno Taline kapitulos salė, bažnyčios Ambloje reljefai, Karjos bažnyčios skulptūrinis dekoras, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios Tartu terakotos plastika). 15 a. pradžioje susiformavo savitas Talino akmentašių, dariusių daugiausia antkapines plokštes, stilius (Didžiosios gildijos namų Taline kapiteliai). Medinėje skulptūroje vyravo reljefas, kurta ir apvalioji skulptūra (Kaarmos madona, apie 1280).
Brandžiajai gotikai priskiriama: Golgotos skulptūrinė grupė Šv. Kryžiaus bažnyčioje Taline (apie 1380), Talino rotušės suolų reljefai (apie 1370), Nigulistės bažnyčios (1481, skulptorius Hermenas Rode iš Liubeko, m. apie 1504) ir Šventosios Dvasios bažnyčios centrinis altorius (1483), Nigulistės bažnyčios paveikslas Mirties šokis (abiejų dailininkas B. Notke), Juodųjų galvų brolijos Švč. Mergelės Marijos bažnyčios Taline altorius (apie 1495). Yra išlikę sienų tapybos (Kaarmos, Karjos, Muhu, Ridalos bažnyčios). Taikomojoje dailėje vyravo auksakalystė; papuošalus, liturginius reikmenis gamino meistrai Hansas Ryssenbergas vyresnysis (m. 1499, monstrancija Nigulistės bažnyčioje Taline 1474), J. Lubanas (m. 1523).
Renesanso dailė
16 a. pradžioje gotiką pakeitė renesansas, kuriam turėjo įtakos Nyderlandų, Vokietijos, Lenkijos dailė. Plėtota memorialinė skulptūra (Hanso Pawelso kenotafas, 1513–16, Olevistės bažnyčios Švč. Mergelės Marijos koplyčios sienoje Taline, skulptoriai Clemensas Pale, Hinrikas Byldensnyderis; P. De la Gardie antkapinis paminklas Talino katedroje, 1589–95, skulptorius A. Passeris; O. Ryningo antkapinis paminklas Talino katedroje, skulptorius H. von Akenas, 1580–1601; Haapsalu bažnyčios altorius, skulptorius J. Winteris, m. 1664). Darytas architektūros reljefinis dekoras (langų rėmai, kartušai), medinėje skulptūroje vyravo nuspalvintas reljefas. Žymiausi meistrai – Tobiasas Heintze (apie 1590–1653, Keilos bažnyčios altorius ir katedra), B. Geitsmannas, Lüdertas Heissmannas (m. apie 1659).
gobeleno Talino rotušėje fragmentas (1547)
Tapyboje vyravo epitafinis portretas (Lamberto Glandorfo Juodagalvio epitafija 1561), altoriniai paveikslai (Harju‑Madisės bažnyčioje, 1631). Klestėjo auksakalystė, meninis metalo apdirbimas (šviestuvai, žvakidės, vėtrungės).
Baroko dailė
Baroko (17 a. antras ketvirtis–18 a. 10 dešimtmetis) dailės centrai – Talinas ir Narva. 17 a. vyravo akmeninė ir medinė skulptūra, gausiai puošti pastatai (Nigulistės bažnyčios portalas su kolonomis, 1678, skulptorius Winandtas Nacke), sukurta architektūrinių ir skulptūrinių memorialinių paminklų. Žinomiausi dailininkai – Elertas Thiele (m. 1674, horeljefinis frizas Talino rotušės salėje), A. Michaelsonas (m. 1657, B. von Roseno epitafija, neišlikusi), Christianas Ackermannas (Talino katedra ir jos altorius). 18 a. daugiausia kurta ornamentinė ir figūrinė stiuko plastika (Kadriorgo rūmų Taline interjeras). Tapyboje vyravo portretas, religinės, alegorinės kompozicijos (dailininkai Albrechtas von Hembsenas, 1625–57, Johannas Akenas, m. 1689, Johannas Heinrichas Wedekindas, 1674–1736, K. Clausas, Friedrichas Hartmannas Barisienas, 1724–96), plėtota dekoratyvinė sienų tapyba (figūriniai plafonai Narvos rotušėje, Kadriorgo rūmuose, gyvenamajame name Lai gatvėje 29 Taline). Dekoratyvinėje tapyboje reiškėsi Christianas Gottliebas Welté (apie 1747–92).
Rokoko dailė
18 a. vidurio taikomojoje dailėje ir interjeruose atsirado rokoko stilius (Põltsamos rūmų dekoras); 18 a. pabaigoje rokoko stiliaus indus kūrė fajanso dirbinių manufaktūra Taline.
Klasicizmo dailė
18 a. pabaigoje–19 a. pirmoje pusėje dailėje įsitvirtino klasicizmas. Vyravo paminklinė skulptūra; dirbo skulptoriai V. Demutas‑Malinovskis (Barclay de Tolly paminklas Tartu, 1849), Johannas Gottfriedas Exneris (1791–1874), Robertas Johannas Salemannas (1813–74). Tapyboje plėtotas peizažas, mitologinis, istorinis, buitinis žanrai, sieninė tapyba (Norros ir Lohu dvaruose). Įsteigta Tartu universiteto piešimo mokykla (1803), litografijos (1932) ir ksilografijos (1835) dirbtuvės, kurių atsiradimas skatino grafikos plėtotę. Vyravo akademistiniai, romantiniai peizažai, buitinis žanras (dailininkai Georgas Friedrichas Schlateris, 1804–70, Augustas Georgas Wilhelmas Pezoldas, 1794–1859, Carlas Friedrichas Christianas Buddeusas, 1775–1864).
19 amžiaus antros pusės dailė
J. Köler. Verpėja (akvarelė, 1863, Estijos dailės muziejus Taline)
19 a. antroje pusėje pradėjo klostytis nacionalinė dailė. Daugelio dailininkų (tapytojai J. Köleris, Karlas Ludvigas Maibachas, 1833–89, Alfredas Hirvas, 1880–1918, skulptoriai A. H. Adamsonas, A. L. Weizenbergas, grafikai Johannas Rudolphas Berendhoffas, 1827–73, Eduardas Magnusas Jakobsonas, 1847–1903) kūryboje derinti akademizmo, realizmo, romantizmo bruožai. 19 a. pabaigoje įsigalėjo realizmas, vyravo plenerinė tapyba (K. Raudas, A. Laikmaa).
20 amžiaus pirmos pusės dailė
20 a. pradžioje pagyvėjo Estijos dailės gyvenimas: įsteigta dailės studija Taline (1903), Tartu (1904), Talino dailiųjų amatų mokykla (1914; 1924 pertvarkyta į aukštąją mokyklą, 1938 – į Valstybinę taikomosios ir vaizduojamosios dailės mokyklą ir Valstybinę aukštąją dailės mokyklą), dailės mokykla Pallas Tartu (1919). Surengta pirmoji estų dailės paroda (1906), kūrėsi dailininkų organizacijos. Dailėje buvo derinamos įvairios kryptys: simbolizmas ir modernas (K. Raudas), impresionizmas ir modernas (A. Laikmaa), neoimpresionizmas (V. A. Ormissonas), ekspresionizmas (R. Nymanas, P. Arenas). Susiformavo nacionalinis romantizmas, kuriame ryškūs moderno stilistikos bruožai (N. V. Triikas, K. Mägi, Oskaras Kallisas, 1892–1918, Aleksanderis Uuritsas, 1888–1918, K. Raudas, Augustas Jansenas, 1881–1957).
A. H. Adamson. Undinė Taline (granitas, bronza, 1902)
20 a. 3 dešimtmečio tapybai būdinga sparti modernistinių srovių kaita ir jų tarpusavio sąveika, vyravo ekspresionizmas (K. Mägi, A. Vabbe), vėliau kubizmas, konstruktyvizmas (M. Laarmanas, E. Ole, J. Vahtra), 4 dešimtmetyje turėjo įtakos naujasis daiktiškumas (A. Vardi, Adamsonas‑Ericas), impresionizmas (A. Vabbe, V. A. Ormissonas). Tapyboje ėmė reikštis dailės mokyklos Pallas auklėtiniai (A. Johani, K. Liimandas, E. Haameris, Nikolai Kummitsas, 1897–1944). Plėtoti portreto, peizažo, akto žanrai. Skulptūroje vyravo portretas (J. Koortas, F. Sannameesas, Hermanas Halliste, 1900–73), dekoratyvinė ir antkapinė skulptūra (A. Starkopfas), sukurta statulų (V. Mellikas, M. Saksas).
E. Viiralt. Pragaras (ofortas, 1930–32, Estijos dailės muziejus Taline; © LATGA / EAU, 2020)
Modernizmo srovės turėjo įtakos 20 a. 3 dešimtmečio grafikai, ypač lakštinei (A. Vabbe, E. Viiraltas, M. Laarmanas, P. Arenas, J. Vahtra); 4 dešimtmetyje išryškėjo neorealizmo tendencijos (H. Mugasto, Arkadio Laigo, 1901–44, Eduardas Rüga, 1903–97, Ella Mätik, 1904–43), susiformavo lyriška, romantiška stilistika (A. Bach, Salome Trei, 1905–95). Knygų grafikoje reiškėsi G. F. Reindorffas, A. Vabbe, E. Viiraltas. 3 dešimtmečio taikomajai dailei būdingas tautodailės stilizavimas, 4 dešimtmečio – modernizmo poveikis (Adamsonas‑Ericas, A. Koortas, Valli Helene Eller, 1906–63, M. Roosma, E. Kurrel, 1909–91). Dailės kritikoje reiškėsi J. Genssas, H. Kompusas, M. Laarmanas, Rasmusas Kangro-Poolis, 1890–1963, Villemas Raamas, 1910–96, V. Vaga.
20 amžiaus antros pusės dailė
1951 įsteigtas Estijos dailės institutas (1996 reorganizuotas į Talino dailės akademiją). 5 dešimtmečio–6 dešimtmečio pirmos pusės dailėje vyravo socialistinis realizmas. Tapyta figūrinės kompozicijos, portretai (E. Okasas, Richardas Uutmaa, 1905–77, Richardas Sagritsas, 1910–68, Priidu Aavikas, 1905–91); 6 dešimtmečio pabaigoje–7 dešimtmetyje siekta atnaujinti tapybos meninę raišką (N. Kormašovas, H. Eelma, Helduras Laretei, 1933–94, L. Muuga, E. Põldroosas, Olevas Subbi, 1930–2013, Ilmaras Malinas, 1924–94), susidomėta abstrakčiąja daile (Olavas Maranas, g. 1933, Hennas Roode, 1924–74). 8 dešimtmetyje tapybai turėjo įtakos popartas (J. Arrakas, M. Leis, T. Vintas, J. Palmas, T. Pääsuke), vėliau – fotorealizmas (Tõnu Virve, 1946–2019, A. Keskküla, Jaanas Elkenas, g. 1954, Urmasas Pedanikas, g. 1949, Miljardas Kilkas, g. 1957), produktyviai kūrė ir vyresnės kartos dailininkai (P. Mudistas, O. Subbi, E. Põldroosas). 9 dešimtmečio pabaigoje ėmė reikštis jaunieji tapytojai − Epp‑Maria Kokamägi (g. 1959), Raulis Rajangu (g. 1968), Eve Kask (g. 1958), Andresas Tali (g. 1956), Jaakas Arro (g. 1957), Ove Büttneris (1959–2021), Aimaras Kristersonas (Kreg A-Kristringas, g. 1962), Anne Parmasto (g. 1952). Monumentaliosios dailės srityje dirbo dailininkai E. Kitsas, E. Okasas, Richardas Sagritsas (1910–68), Ilmaras Malinas (1924–1994), Eva Jänes (mozaika), D. Hoffmann (vitražai).
6 dešimtmetyje ypač plėtota grafika, siekta perimti estų grafikos tradiciją (E. Okasas, M. Laarmanas, K. Põllu, A. Bach, G. F. Reindorffas, P. Luchteinas). 7 dešimtmetyje sparčiai grafikos raidai turėjo įtakos naujos kartos dailininkai (Ilmaras Linnatas, 1914–87, Olevas Soansas, 1925–95, A. Keerendas). 8 dešimtmečio grafikai būdinga lyriška meninė kalba (V. Tolli, M. Mutsu, P. Ulasas, H. Eelma, T. Vintas, M. Vint), vėliau atsirado fotorealizmui artima stilistika (Kaisa Puustak, g. 1945, Urmasas Ploomipuu, 1942–90, Marje Üksine, g. 1945, Illimaras Paulis, g. 1930). 9 dešimtmetyje plėtota ryškiaspalvė, didelių formatų grafika (Ly Lestberg, g. 1965, Urmasas Viikas, g. 1961, Mall Nukke, g. 1964), taikyta fotomontažo technika (Villu Järmutas, g. 1948, Margusas Haavamägi, g. 1959, Silveris Vahtre, g. 1953).
Skulptūroje 5–6 dešimtmetyje vyravo statulos, portreto žanras (V. Mellikas, F. Sannameesas, M. Saksas, E. Roosas), 7 dešimtmetyje siekta atgaivinti estų skulptūros tradicijas (A. Starkopfas, H. Halliste, Juta Eskel, 1927–2017), 8 dešimtmetyje plėtota apibendrinta realistinė stilistika (A. Mölderis, Endelis Taniloo, 1923–2019), abstrakčių formų raiška (Lembitas Palmas, g. 1944, Erika Haggi, 1922–2009, R. Kuldas, Matti Varikas, g. 1939), įtakos turėjo poparto, fotorealizmo principai (Mare Mikof, g. 1941, Anu Põder, 1947–2013, Tamara Ditman, g. 1945). 9 dešimtmetyje skulptūroje sustiprėjo groteskas (Tiiu Kirsipuu, g. 1957, Ahti Seppetas, g. 1953, Mati Karminas, g. 1959).
Taikomojoje dailėje 5 dešimtmetyje–6 dešimtmečio pradžioje vyravo liaudies meno ornamentinis dekoras (Adamsono-Erico, M. Adamson tekstilė, Edės Kurrel, 1909–91, juvelyrika, Aino Alamos, 1908–96, Valli Eller, 1906–63, keramika, M. Roosmos stiklo dirbiniai). 7 dešimtmetyje imta ieškoti formos, spalvos, medžiagos raiškumo (H. Kumos, E. Reemets, M. Rääk, Saimos Sõmer, 1933–2006, keramika, Anu Ivask, 1933–2010, tapyba ant porceliano, Helgės Pihelgos, 1925–2022, S. Raunam, Lilian Linnaks, 1929–2016, metalo plastika, Ellos Külv, 1921–2003, Aino Lehis, g. 1928, odos meniniai dirbiniai, Leidos Jürgen, 1925–2013, Silvios Raudvee, 1927–2021, stiklo dirbiniai, E. Hansen tekstilė), 8 dešimtmetyje eksperimentiškai naudotos medžiagos, technologijos (Estos Voss, g. 1935, Ivi Laas, g. 1941, Luulės Maar, g. 1938, Silvi Kaldos, 1929–2018, odos dirbiniai), spalvos (S. Raudvee, Maie-Ann Raun, g. 1938, stiklo dirbiniai), formos (Leo Rohlino, 1939–2022, Helenės Kumos, 1921–2009, S. Sõmer keramika). 9 dešimtmetyje formavosi konceptualioji tendencija (Reino Metso, 1942–2011, Kadri Mälk, g. 1958, Anu Paal, g. 1951, Krista Laos juvelyrika), taikytos netradicinės medžiagos ir technikos (Katrin Pere, g. 1952, Ülle Raadik, g. 1948, Signe Kivi, g. 1957, Lylian Meister, g. 1966, tekstilė).
10 dešimtmetyje kurti hepeningai, performansai (Siimas‑Tanelis Annusas, g. 1960, R. Kurvitzas), instaliacijos (Jüri Okasas, g. 1950, L. Lapinas), objektai (Jüri Ojaveris, g. 1955, Anu Põder, 1967–2013, Mare Mikoff, g. 1941). Susiformavo videomeno pakraipos: meditatyvi, egzistencinė (J. Toomikas, E. L. Semper, R. Kurvitzas), autobiografinė, poetinė (Kai Kaljo, g. 1959, Anu Juurak, g. 1957), naudojanti popkultūros įvaizdžius (Kiwa, tikr. Jaanusas Kivaste, g. 1975, Jasperis Zoova, g. 1975). Plėtota tapyba (K. Ole, Peeteris Allikas, 1966–2019, M. Mäetammas, Kiwa, M. Nukke), grafika (U. Viikas, Andresas Tali, g. 1956, Eve Kask, g. 1958, Anu Kalm, g. 1960). Dailėtyrininkai V. Vaga, V. Raamas, Helmi Üprus, 1911–78, tyrinėjo senąją dailę, 20 a. pirmos pusės laikotarpį − Leo Gensas (1922–2001), Mai Levin (g. 1942), Lehti Viiroja (1922–2006), Voldemaras Ermas (1905–94), Reinas Loodusas (g. 1931). Dailės kritikos ir teorijos srityje dirbo B. Bernšteinas, H. Kuma, Tiina Abel (g. 1951), Jaakas Kangilaski (1939–2022), Ene Lamp (g. 1936), Antsas Juske (1956–2016), Reet Varblane (g. 1952), Katrin Kivimaa (g. 1969).
K. Ole. Be pavadinimo CXVI (aliejus, 1998; © LATGA / EAU, 2020)
21 amžiaus dailė
21 a. dailei būdinga tematikos ir raiškos priemonių įvairovė. Žymesni šiuolaikiniai menininkai: Merike Estna (g. 1980), Flo Kasearu, Kristi Kongi (abi g. 1985), Paulis Kuimetas (g. 1984), Kris Lemsalu (g. 1985), Marge Monko (g. 1976), Krista Mölder (g. 1972), Katja Novitskova (g. 1984), Kristina Õllek (g. 1989), Laura Põld (g. 1984), Taavi Suisalu (g. 1982), Sigrid Viir (g. 1979). Nuo 2006 Taline veikia modernaus meno muziejus KUMU (Estijos dailės muziejaus padalinys), Estijos šiuolaikinio meno muziejus (EKKM).
1624
L: Ch. Kuma Prikladnoe iskusstvo Sovetskoj Ėstonii i ego mastera Moskva, Leningrad 1962; B. Berštejn Ėstonskaja grafika Moskva 1970; Esti hunsti ajalugu 2 t. Tallinn 1970–77; V. Vaga Kunst Tallinnas XIX sajandil Tallinn 1976; Kunstist ja kunstielust Eestis 19 sajandil Tallinn 1988; S. Helme, J. Kangilaski Lühike esti Kunsti ajalugu Tallin 1999.
Estijos kultūra
Estijos konstitucinė santvarka