Èstijos knas.
Kinas 1912–1940
1912 fotografas ir režisierius J. Pääsuke (1892–1918) sukūrė pirmąjį dokumentinį filmą, 1914 – satyrinę komediją Lokių medžioklė Pärnu krašte (Karujaht Pärnumaal). 1919 Taline įsteigta pirmoji Estijos kino bendrovė Estonia-Film (veikė iki 1932). 3 dešimtmetyje veikė daug privačių kino bendrovių, jose dirbo mėgėjai. Iki 1932 sukurta daugiau kaip 20 vaidybinių filmų, 4 dešimtmetyje vyravo mokomieji, dokumentiniai filmai; meniškumu išsiskyrė režisierių K. Märskos ir T. Lutso filmai. Kino kronika reguliariai buvo kuriama Talino kino bendrovėje Eesti Kultuurfilm (veikė 1931–40); 1940 suvalstybinta, 1941 pertvarkyta į Estijos kino kronikos studiją (1947–63 Talino kino studija, 1963–97 Tallinnfilm).
Kinas 1940–1990
Po II pasaulinio karo studijoje kurti sovietinės ideologijos paveikti dokumentiniai filmai. Iš pradžių Estijos vaidybiniai filmai buvo montuojami kino studijoje Lenfilm Leningrade, nuo 1954 – Talino kino studijoje. Nuo 1960 Talino studijoje Eesti Telefilm (įkurta 1956) kuriami televizijos filmai (vyrauja literatūros kūrinių ekranizacijos). 1958 režisierius E. Tuganovas sukūrė pirmąjį erdvinį (lėlių) animacinį filmą Mažojo Peterio svajonė (Peetrikese unenägu). Režisierius H. Parsas vienas pirmųjų buvusioje SSRS sukūrė mokslo populiarinamųjų animacinių filmų – nufilmavo lėles realioje aplinkoje (ciklas apie operatoriaus Kipso nuotykius, 1964–68). 1967–95 Taline veikė viena didžiausių buvusioje SSRS reklamos studijų Eesti Reklaamfilm. Nuo 1972 kuriami pieštiniai animaciniai filmai (režisieriai A. Paistikas, P. Pärnas, R. Raamatas), jiems būdinga absurdo jausena, paradoksai, humoras. Estijos animacija labiausiai išgarsino šalies kinematografiją, filmai pelnė tarptautinių kino festivalių (Annecy ir kitų) prizų. 7 dešimtmečio antroje pusėje debiutavusi nauja režisierių karta kūrė įvairesnių žanrų, temų dokumentinį kiną, naudojo naujas raiškos priemones. Sukurta gamtos, kelionių, socialinių, biografinių, kultūros ir sporto tematikos filmų (režisieriai R. Maranas, M. Soosaaras, A. Söötas), jiems būdinga sudėtinga sandara, subjektyvus pasakojimas, filosofiniai apibendrinimai. Reikšmingų estų rašytojų kūrinių ekranizacijų sukūrė režisieriai G. Kromanovas (Naujasis Vanapaganas / Põrgupõhja uus Vanapagan 1964, pagal A. H. Tammsaare, su režisieriumi J. Müüru, Kas atsitiko Andresui Lapeteusui / Mis juhtus Andres Lapeteusega? 1966, pagal P. Kuusbergą), A. Kruusementas (Pavasaris / Kevade 1969, pagal O. Lutsą), L. Laius (Kõrbojos šeimininkas / Kõrboja peremees 1979, pagal A. H. Tammsaare). 1969 režisierius G. Kromanovas sukūrė vieną populiariausių estų vaidybinių filmų – istorinį nuotykių filmą Paskutinė relikvija (Viimne reliikvia), 1979 – mokslinės fantastikos filmą Viešbutis „Pas žuvusį alpinistą“ („Hukkunud Alpinisti“ hotell). Kino studijoje Tallinnfilm dirbo lietuvių operatorius A. Mockus (Ledonešis / Jääminek 1962, režisierius K. Kiiskas, Miško legenda / Libahunt 1968, režisierius L. Laius).
Kinas 20 a. pabaigoje–21 a. 2 dešimtmetyje
Estijai atkūrus nepriklausomybę buvo įsteigta daug privačių kino studijų (2003 jų buvo apie 50). Dėl menko finansavimo filmų gamyba sumažėjo vidutiniškai iki 2 vaidybinių filmų per metus (iki 10 dešimtmečio – 4–5 vaidybiniai filmai per metus). 1997 įkurtas privatus Estijos kino fondas (Eesti filmi sihtasutus), kuris rūpinasi filmų kūrimu, platinimu ir finansavimu. Sukurta daug istorinių ar sovietinės okupacijos metų gyvenimo patirtį apibendrinančių filmų (Žmogus, kurio nebuvo / Inimene, keda polnud 1989, režisierius P. Simmas), t. p. nuotykių (Ugninis vanduo / Tulivesi 1994, režisierius H. Volmeris, g. 1957), biografinių (Tie seni meilės laiškai / Need vanad armastuskirjad 1992, režisierius M. Põldre) filmų. Režisierius H. Volmeris sukūrė pseudoistorinę komediją Visi mano Leninai (Kõik minu Leninid 1997). Garsiausias 20 a. pabaigos vaidybinis filmas Georgikos (Georgica 1998, režisierius S. Keedusas, g. 1957) – liaudies išmintimi, senosiomis estų legendomis paremtas poetiškas pasakojimas.
20 1–2 dešimtmetyje vaidybinių filmų sukūrė E. Nüganenas (Vardai marmure / Nimed marmortahvlil 2002, 1944 2015), P. Simmas (Geros rankos / Head käed 2001, Vieniša sala / Üksik saar 2012), V. Õunpuu (g. 1972, Rudens puota / Sügisball 2007, pagal M. Untą, Šventojo Tonio gundymas / Püha Tõnu kiusamine 2009, Free Range: Baladė apie pasaulio susitaikymą / Free Range: Ballaad maailma heakskiitmisest 2013, Lietuvoje rodytas pavadinimu Laisvamanis, Roukli 2015), I. Raagas (g. 1968, Klasė / Klass 2007, Aš negrįšiu / Ma ei tule tagasi 2014), K. Kõusaar (g. 1980, Magnusas 2007, teismo uždraustas kurį laiką rodyti Estijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, Teisėjas / Kohtumõistja 2013, Ema 2016, Lietuvoje rodytas pavadinimu Mama (Ema)), R. Sarnetas (g. 1969, Idiotas / Idioot 2011, Lapkritis / November 2017), T. Hussaras (g. 1962, Grybavimas / Seenelkäik 2012, Lietuvoje rodytas pavadinimu Estiški grybavimo ypatumai), H. Vomeris (Gyvieji paveikslai / Elavad pildid 2013), M. Helde (g. 1987, Vėjų kryžkelėje / Risttuules 2014), V. Toomla (g. 1983, Apsimetėliai / Teesklejad 2016), L. Triškina‑Vanhatalo (g. 1976, Viskas arba nieko / Vota voi jata 2018), M. Siimets (g. 1980, Mažoji draugė / Seltsimees laps 2018).
Animacinių filmų sukūrė režisieriai J. Põldma (g. 1950), R. Untas (g. 1956), H. Volmeris, dokumentinių – režisieriai U. E. Liivas (g. 1966), R. Lintrop ir H. Lintropas, D. Supinas (g. 1948). Aktoriai: A. Eskola, J. Järvetas, T. Karkas (g. 1947), K. Karmas, A. Kausi (1898–1976), E. Kivi (g. 1938), E. Kull (g. 1952), H. Lauras (1893–1977), A. Lauteris, K. Mihkelson (g. 1948), L. Ulfsakas.
Nuo 2006 Taline veikia Estijos kino muziejus.
Kino mokyklos
Kinematografininkus rengia Estijos meno akademija Taline, Talino universiteto ir Talino pedagoginio universiteto kino fakultetai.
Kino festivaliai
Nuo 1986 Pärnu kasmet vyksta tarptautinis dokumentinių ir antropologinių filmų festivalis, nuo 1997 Taline rengiamas tarptautinis kino festivalis Tamsiosios naktys.
L: R. Bel′čikov Kino Ėstonii Moskva 1981; Eesti film 1991–1999 / Estonian Film 1991–1999 Tallinn 2000.
Estijos kultūra
Estijos konstitucinė santvarka