Èstijos Raudónojo Krỹžiaus òrdinas (estų k. Eesti Punase Risti teenetemärk), Estijos Respublikos valstybinis apdovanojimas, teikiamas šalies ir užsienio piliečiams už socialinę ir humanitarinę veiklą, t. p. Estijos piliečiams olimpinių žaidynių laimėtojams.
Įsteigimas, atkūrimas, laipsniai
Estijos Raudonojo Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordino žvaigždė (1936, Viliaus Kavaliausko rinkinys)
Įsteigtas 1920 kaip pirmas civilinis šalies apdovanojimas (1919, dar vykstant kovoms už nepriklausomybę, buvo įsteigtas Laisvės Kryžius). Vyriausybės leidimu įsteigė Estijos Raudonasis Kryžius. Iš pradžių tai buvo Sidabro medalis, teiktas ant trikampiu sulankstyto Laisvės Kryžiaus kaspino. 1920–36 labai aktyviai teikti Raudonojo Kryžiaus garbės ženklai. 1925 buvo sustabdyti apdovanojimai Laisvės Kryžiumi, o pagal 1926 statutą Raudonojo Kryžiaus žymuo tapo vieninteliu Estijos oficialiu apdovanojimu. Jis buvo pavadintas ordinu ir turėjo 5 laipsnius: 1-ąjį – ordino ženklą ant perpetinio kaspino ir žvaigždę, 2-ąjį – žvaigždę kairėje krūtinės pusėje, 3-iąjį – ordiną ant kaklo kaspino, 4-ąjį – ordiną ant krūtinės, 5-ąjį – Sidabro medalį ant krūtinės (juo buvo apdovanoti 507 asmenys, iš kurių 230 užsieniečių).
Estijos Raudonojo kryžiaus 3-iojo laipsnio ordino diplomas (1932, Viliaus Kavaliausko rinkinys)
Pirmieji ordinų ženklai gaminti Paryžiaus įmonėje Arthus Bertrand, vėliau gamyba perkelta į Estiją. 1936 buvo baigta Estijos valstybės apdovanojimų reforma ir įstatymas apibrėžė Raudonojo Kryžiaus apdovanojimą kaip valstybinį 5 laipsnių ordiną su 3 laipsnių (Aukso, Sidabro ir Bronzos) medaliu. Ordinas turėjo būti teikiamas už Estijos piliečių darbus bei iniciatyvas socialinės veiklos srityje ir nuopelnus medicinoje. Atskirai buvo numatyta, kad šiuo ordinu (kaip ir Baltosios žvaigždės ordinu) apdovanojami ir savivaldybių pareigūnai. Ordinas atkurtas Estijos Respublikos apdovanojimų įstatymo pataisomis 1995 05 16 ir skiriamas ne tik už socialinę, humanistinę veiklą, 1-ojo laipsnio ordiną gauna visi olimpinių žaidynių čempionai. Šalies prezidentas apdovanojimo Raudonojo Kryžiaus ordinu aktą pasirašo kartą per metus – vasarį. Kaip ir 1936–40, atkurta 5 laipsnių ordino sistema: 1-asis – ordinas ant perpetinės juostos ir žvaigždė; 2-asis – ordinas ant kaklo kaspino ir žvaigždė; 3-iasis – ordinas ant kaklo kaspino; 4-asis – ordinas ant krūtinės kaspino su rozete; 5-asis – ordinas ant krūtinės kaspino.
Estijos Raudonojo Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas ant perpetinio kaspino (1936, Viliaus Kavaliausko rinkinys)
Prieškaryje prie ordino buvęs 3 laipsnių medalis tapo vieno laipsnio: iš pradžioje numatyto bronzinio jis virto sidabriniu, o po šalį sukrėtusios kelto Estonia katastrofos ant medalio kaspinėlių segti sidabro vainikėliai – gelbėjusiems kelto keleivius.
Įteikimas
1920–40 įvairių laipsnių Raudonojo Kryžiaus ordinai įteikti daugybei Estijos bei apie 500 užsienio piliečių: 1-ojo laipsnio – 57 (iš jų 40 užsieniečių), 2-ojo – 136 (iš jų 61 užsieniečiui), 3-iojo – 555 (iš jų 210 užsieniečių), 4-ojo – 271 (iš jų 22 užsieniečiams), 5-ojo – 1374 (iš jų 191 užsieniečiui). 1997 įteikti pirmieji įmonėje Roman Tavast naujai pagaminti ženklai. 1997–2022 įteikti 22 1-ojo laipsnio, 72 – 2-ojo, 148 – 3-iojo, 300 – 4-ojo, 227 – 5-ojo ordinai ir 66 medaliai; tai daugiausia Estijos piliečiams skirtas garbės ženklas – per visus tuos metus juo pagerbti tik 85 užsieniečiai (dešimtadalis visų apdovanotųjų).
Apdovanojimą gavę lietuviai
Prieškaryje Raudonojo kryžiaus ordinu apdovanota 13 Lietuvos piliečių: 1-ojo laipsnio ordinu – švietimo ministras J. Tonkūnas, 2-ojo laipsnio – Karo sanitarijos viršininkas V. Nagevičius, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus direktorius R. Šliūpas, Valstybės gynėjas Karolis Žalkauskas, 3-iojo laipsnio – tapytojas V. Vizgirda, 5-ojo laipsnio – kariuomenės ugniagesių inspektorius A. Ružancovas, keli gydytojai. 2003 Estijos Raudonojo Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu apdovanotas Lietuvos širdies chirurgas V. J. Sirvydis.
1764