Éstijos sántykiai su Letuva
Tautų ryšiai viduriniais ir naujaisiais amžiais
Lietuvių aktyvi kova su Vokiečių ordinu neleido Livonijos ordinui pavergti estų (ir latvių), skatino jų priešinimąsi. Lietuvių pergalė Šiaulių mūšyje (1236) paskatino sukilti Saaremos gyventojus, Durbės mūšyje (1260) – ir kitus estus. 1270 Karusės mūšyje (Vakarų Estijoje) Lietuvos kariuomenė sumušė Livonijos vokiečių ir danų iš Šiaurės Estijos kariuomenę. 1561 Vilniaus sutartimi Pietų Estija buvo prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, 1569–1629 priklausė Abiejų Tautų Respublikos autonominei provincijai Uždauguvio kunigaikštystei.
20 amžiaus pirma pusė
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos atstovas Estijai paskirtas 1919 (atstovybė veikė iki SSRS okupacijos 1940 06), nors tik 1921 03 02 Lietuva pripažino Estiją de jure. Atstovai: karo atašė Pranas Vaiciuška 1919–20, V. J. Gylys 1920–21, laikinasis reikalų patikėtinis D. Zaunius 1921–23 (rezidavo Rygoje), nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras J. Aukštuolis 1923–28, laikinasis reikalų patikėtinis Kazys Šumauskas 1930–31, nepaprastieji pasiuntiniai ir įgaliotieji ministrai D. Malinauskas 1931–33, B. E. Dailidė (1933–40). 1919 03 01 Estijos ir Lietuvos vyriausybės pasirašė Kauno sutartį, 1919 08 26 – Rygos susitarimą. Abi šalys kartu su Latvija plėtojo ekonominį ir politinį bendradarbiavimą, pvz., prekybos sutartyse buvo numatytas straipsnis (vadinamoji Baltijos klauzulė), pagal kurį trys šalys viena kitai teikė didesnių prekybos lengvatų nei šalims, kurioms taikytas didžiausio palankumo principas. 1934 09 12 Ženevoje sudaryta Estijos, Lietuvos ir Latvijos politinės bei diplomatinės sąjungos Baltijos antantės įkūrimo sutartis.
Lietuvos atstovas B. E. Dailidė (antras iš kairės), įteikęs skiriamuosius raštus Estijos prezidentui K. Pätsui (ketvirtas iš kairės; Talinas, 1934, Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Šalių diplomatiniai santykiai, atstovavimas ir sutartys atkūrus nepriklausomybę
1991 08 22 Lietuva pripažino ką tik paskelbtą Estijos nepriklausomybę. 1991 10 05 užmegzti šalių diplomatiniai santykiai. 2024 Lietuvai Estijoje atstovauja ambasadorė, reziduojanti Taline, ir garbės konsulė Tartu. Estijai Lietuvoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Vilniuje, ir garbės konsulai Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Estijos ir Lietuvos vyriausybės pasirašė: Oro susisiekimo, Investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos (abi 1995), Socialinio aprūpinimo (1996), Pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2004) sutartis, Draudimo stažo, įgyto buvusios SSRS teritorijoje, įskaitymo (2007), Valstybių atstovavimo išduodant Schengeno vizas (2009), Įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2013) susitarimus.
Lietuvos prezidento G. Nausėdos susitikimas su Estijos prezidente K. Kaljulaid (2019 08, Talinas)
Estijos, Latvijos ir Lietuvos regioninis bendradarbiavimas
Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė (antra iš kairės), Estijos prezidentė K. Kaljulaid (pirma iš kairės), Latvijos prezidentas R. Vējonis (antras iš dešinės), Lenkijos prezidentas A. Duda (pirmas iš dešinės) Lietuvos šimtmečio renginyje Lietuvos Prezidentūroje (2018 02 16)
1989 05 Taline įvyko Baltijos šalių tautinių judėjimų atstovų konferencija – Baltijos šalių asamblėja (antroji įvyko 1990 06 Jūrmaloje). Remdamosi 1934 Ženevos sutartimi 1990 05 12 Estija, Lietuva ir Latvija įsteigė Baltijos Valstybių Tarybą. 1994 pasirašytas Susitarimas dėl Estijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos tarpparlamentinio ir tarpvyriausybinio bendradarbiavimo numato regioninio bendradarbiavimo pagrindines formas: Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentų bendradarbiavimo organizaciją Baltijos Asamblėją, vyriausybių bendradarbiavimą koordinuojančią Baltijos Ministrų Tarybą, šių bendrą sesiją Baltijos Tarybą. Nuo 1990 veikia Baltijos šalių valstybės vadovų bendradarbiavimo forumas Baltijos prezidentų taryba. Estija, Lietuva ir Latvija t. p. bendradarbiauja gynybos srityje, jų kariai sudaro bendrą Baltijos taikos pajėgų batalioną Baltbat, veikia bendra visų trijų Baltijos šalių oro erdvės stebėjimo sistema Baltnet, bendra karinė jūrų eskadra Baltron, Tartu – bendras Baltijos gynybos koledžas.
Trišalės sutartys ir susitarimai
Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybės pasirašė: Teisinės pagalbos ir teisinių santykių (1992), Nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo (1995), Baltijos gynybos koledžo, Bendros švietimo erdvės Baltijos šalyse sukūrimo vidurinio bendrojo lavinimo paskutinės pakopos ir profesinio mokymo lygiu (neapimant aukštojo mokslo) (abi 1998), Prekybinės laivybos (1999), Išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo srityje, Bendradarbiavimo vykdant liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugą, Bendros aukštojo mokslo erdvės sukūrimo Baltijos šalyse (visos 2000) sutartis, Tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje, Bendradarbiavimo valstybių sienos apsaugos srityje (abu 1994), Konsulinės pagalbos ir bendradarbiavimo (1999), Bendradarbiavimo turizmo srityje (2002), Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos plėtojimo (2007), Bendradarbiavimo aplinkos srityje (2010), Bendradarbiavimo geležinkelių transporto srityje (2011), Geležinkelių jungties Rail Baltic/Rail Baltica plėtros, Abipusės pagalbos ir bendradarbiavimo nelaimių prevencijos, pasirengimo ir reagavimo į nelaimes srityje (abu 2017), Su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatiško akademinio pripažinimo (2018), Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos organizavimo, Konsulinės pagalbos ir bendradarbiavimo (abu 2019) susitarimus.
Šalių ekonominiai ryšiai
2022 prekybos apyvarta tarp Estijos ir Lietuvos sudarė 4,2 mlrd. eurų. Lietuva į Estiją eksportavo prekių už 2,5 mlrd. eurų (5 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Estijos už 1,7 mlrd. eurų (12 vieta pagal importą). Estija iš Lietuvos daugiausia importavo mineralinį kurą (35 %), Lietuva iš Estijos – transporto priemones (23 %). Estijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2022 sudarė 1,17 mlrd. eurų (3 vieta pagal tiesiogines investicijas į Lietuvos ūkį), Lietuvos į Estijos ūkį – 3,03 mlrd. eurų. Estija užima 8 vietą Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriuje (2022 Lietuvoje buvo apsistoję 52 000 turistų iš Estijos).
L: Išvien: Baltijos valstybių taryba: 1990–1992 m. dokumentai Vilnius 1997; The Baltic States Tallinn 1991.
Estijos konstitucinė santvarka