Èstijos švietmas
Švietimo pradžia
13 a. pirmąsias mokyklas, kuriose dėstyta lotynų kalba, miestuose steigė vokiečių, danų ir švedų feodalai. Estų vaikų į jas patekdavo mažai, kaimuose mokyklos neveikė. 16 amžiuje nacionalinei švietimo raidai įtakos turėjo reformacija. 1583–1625 Tartu veikė Jėzuitų kolegija, 1630 įkurta evangelikų liuteronų gimnazija (nuo 1632 Gustavo akademija, nuo 1639 Tartu universitetas), 1631 – Talino gimnazija. 16 a. pabaigoje–17 a. pradžioje estai dar studijavo ir Vilniaus popiežiškojoje kunigų seminarijoje, Vilniaus universitete. 1680–1690 prie evangelikų liuteronų bažnyčių pradėtos steigti pirmosios liaudies mokyklos, kuriose mokyta gimtąja kalba.
Estijos dailės muziejaus filialas Užsienio šalių dailės muziejus įkurtas Kadrioro rūmuose Taline (1675–1743, architektas N. Michetti, po 1725 statybas tęsė architektas M. Zemcovas)
Švietimas Estijai tapus Rusijos imperijos dalimi
Per Šiaurės karą (1700–1721) ir Estijai tapus Rusijos imperijos dalimi (1721) švietimas bei kultūra smuko. 1710 uždarytas Tartu universitetas. 18 a. pradžioje–19 a. pirmoje pusėje mokyklose buvo mokoma vokiečių ir rusų kalbomis. 1802 atkurtas Tartu universitetas, prie jo pradėtos steigti pirmosios profesinės mokyklos: dailės (veikė 1803–1891), akušerijos (1811–1898) ir kitos. Pagal 1803–1804 Livonijos valstiečių įstatymą, žemvaldžiai privalėjo įsteigti valsčių (mokymosi trukmė 1–3 metai) ir parapines (4–5 metai) mokyklas. 1880 prasidėjus rusifikacijai 1887 visose mokyklose mokyta rusų kalba. 1881/1882 veikė 1228 evangelikų liuteronų valsčių, 76 evangelikų liuteronų parapinės mokyklos (iš viso mokėsi apie 44 000 mokinių) ir 95 stačiatikių mokyklos. Po 1905 revoliucijos buvo leista steigti privačias mokyklas ir estų kalba mokyti pradinėse mokyklose.
Švietimas nepriklausomybės metais
1917 Estijoje buvo priimtas pirmasis Švietimo įstatymas (galiojo iki 1940). Nuo 1919 Tartu universitete pradėta dėstyti estų kalba. 1920 įvestas aštuonmetis privalomas nemokamas mokslas gimtąja kalba (8–16 metų vaikams), 1934 – šešiametis mokslas (8–14 metų vaikams) ir pradėtos steigti gimnazijos bei progimnazijos.
Švietimas sovietinės okupacijos metais
Sovietinės okupacijos metais (1940–1991) švietimo sistema reformuota. 1944 įvestas privalomas nemokamas septynmetis, 1959 – aštuonmetis mokslas. Privačios mokyklos nacionalizuotos. Bendrojo lavinimo programą papildė profesinis mokymas.
Švietimas atkūrus nepriklausomybę
Atkūrus nepriklausomybę pradėta švietimo reforma. 1993 įvestas devynmetis privalomas nemokamas mokslas. Nuo 1993 pradėtos steigti privačios bendrojo lavinimo mokyklos. Švietimą tvarko Švietimo ministerija. Mokoma estų kalba; yra mokyklų rusų dėstomąja kalba.
Ikimokyklinis ugdymas (3–7 metų vaikams) neprivalomas (apima vaikų darželius, parengiamąsias klases ir darželius-mokyklas). 2019 pradžioje buvo 628 ikimokyklinės įstaigos, lankė daugiau kaip 66 900 vaikų.
Mokyklą vaikai pradeda lankyti nuo 7 metų ir mokosi iki 17 metų arba kol baigia pagrindinį ugdymo kursą. Jį mokytis galima pagrindinėse mokyklose arba bendrojo lavinimo aukštesniosiose vidurinėse mokyklose, turinčiose 1–9 klases arba suteikiančiose pagrindinį išsilavinimą (2018 pabaigoje buvo 351 pagrindinė mokykla, lankė 125 700 mokinių). Vidurinis išsilavinimas (mokomasi 3 metus) teikiamas bendrojo lavinimo ir profesinėse vidurinėse mokyklose (2018 pabaigoje profesinį išsilavinimą įgijo 24 100 mokinių). Pabaigtas vidurinis išsilavinimas yra būtinas, norint studijuoti aukštosiose mokyklose. Baigiant vidurinę mokyklą (2018 pabaigoje buvo 166, lankė 22 100 mokinių) reikia išlaikyti mažiausiai tris valstybinius ir mokyklinius egzaminus.
Specialiųjų poreikių turintys vaikai gali baigti privalomąjį mokyklos kursą paprastose mokyklose arba specialiose švietimo įstaigose. Pagal Estijos Švietimo įstatymą vaikai, turintys specialiųjų poreikių, turi teisę lankyti mokyklą pagal savo gyvenamąją vietą. 1883 Taline įkurta pirmoji neįgalių vaikų mokykla.
Aukštasis mokslas iš dalies mokamas. 1998 pradėtos steigti privačios aukštosios mokyklos. Nuo 1998 aukštosios mokyklos skirstomos į universitetines ir neuniversitetines. Universitetinės studijos yra 3 pakopų: pirmoji (bakalauras) – 3–4 metai, antroji (magistro) – 1–2 metai, trečioji (doktorantūra) – 3–4 metai; neuniversitetinės studijos trunka 3–4 metus. Dėstoma estų kalba, yra grupių rusų, vokiečių ir anglų kalbomis; dauguma rusų tautybės jaunuolių vyksta mokytis į Rusijos aukštąsias mokyklas. 2018 pabaigoje veikė 20 aukštojo mokslo įstaigų (1 privatus, 6 valstybiniai universitetai, 13 privačių ir valstybinių neuniversitetinių aukštųjų mokyklų), jas lankė 46 200 studentų.
Tartu universiteto centriniai rūmai (1809, architektas Johann Wilhelm Krause)
Svarbiausios aukštosios mokyklos: Talino technikos universitetas (įkurtas 1918), Tartu universitetas, Talino (1919–1992 Talino pedagoginis institutas, 1992–2005 Talino pedagoginis universitetas), Estijos gyvosios gamtos mokslų (įkurtas 1951 Tartu) universitetai, Estijos muzikos ir teatro akademija (įkurta 1919 Taline), Estijos dailės akademija (įkurta 1950 Taline). 1999 Tartu įkurtas Baltijos gynybos koledžas.
Suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro nuotolinio mokymo centrai, Atvirasis universitetas (įkurtas 1996) ir kiti profesinio mokymo bei ugdymo centrai.
Svarbiausios mokslo įstaigos
Estijos mokslų akademijos pastatas Taline (1868, architektas Martin Gropius)
Svarbiausios mokslo įstaigos: Estijos mokslų akademija (įkurta 1946 Taline), Estų kalbos, Cheminės fizikos ir biofizikos nacionaliniai institutai, Talino observatorija.
Bibliotekos
Estijos nacionalinės bibliotekos pastatas Taline (1993, architektas Raine Karp)
2019 veikė 926 bibliotekos (532 viešosios, 40 mokslo ir specialiųjų, 354 švietimo įstaigų). Svarbiausios bibliotekos: Talino universiteto akademinė, Estijos nacionalinė biblioteka, Tartu universiteto biblioteka, Estijos mokslų akademijos.
Muziejai
2019 veikė 249 muziejai (įskaitant ir filialus). Svarbiausi muziejai: Nacionalinis (įkurtas 1909), Estijos literatūros (įkurtas 1940; abu Tartu), Estijos istorijos (įkurtas 1842), Jūrų (įkurtas 1935), Gamtos istorijos, Estijos dailės muziejus (visi Taline).
Nacionalinio muziejaus pastatas Tartu (2016, tarptautinė architektų grupė Dan Dorell, Lina Ghotmeh ir Tsuyoshi Tane)
Jūrų muziejaus Taline ekspozicija
-Estijos kultūra
2271
Estijos konstitucinė santvarka