Èstijos teãtras.
Teatras iki 19 amžiaus pradžios
Teatro užuomazgų būta folklore. 16 a. Talino katedros mokyklos mokytojai ir mokiniai surengė vaidinimų lotynų ir vokiečių kalbomis (Terencijaus Andrietė 1529). 17 a. Taline vaidino vokiečių ir skandinavų klajojančiųjų aktorių trupės, nuo 1665 veikė Dramos teatras, kuriame vaidinta daugiausia religinės pjesės. Spektakliai vokiečių kalba vykdavo ir Tartu. 1784 vokiečių rašytojas ir teatro režisierius A. von Kotzebue įkūrė Talino vokiečių mėgėjų Revaler Liebhaber Theater (iki 1791 jam vadovavo), kuriame statė melodramas, farsus (Mizantropija ir atgaila 1787).
Teatras 19 amžiuje
1809 buvo įkurtas Talino vokiečių profesionalų Revaler Theater; kai kada jame buvo vaidinama estų kalba. 19 a. pradėjo formuotis estų nacionalinis teatras. 1870 Tartu draugijos Vanemuine (įkurta 1865) teatro trupė pradėjo veiklą estų rašytojos L. Koidulos pjesės Pusbrolis iš Saaremos (ši data laikoma estų teatro pradžia) pastatymu. Režisieriaus A. Wieros (1853–1919) 1878–1903 vadovaujama šio teatro trupė tapo profesionaliu teatru; statė Voltaire’o (Mahometas 1885), Molière’o (Šykštuolis 1886), W. Shakespeare’o (Venecijos pirklys 1888) pjeses. 1871–1878 Taline, Viljandi, Narvoje, Kuressaarėje, Pärnu veikė mėgėjų teatrai.
1900–1940
20 a. pradžioje Taline veikė draugijos Estonia (įkurta 1865) teatro trupė, Tartu – realistinės krypties trupė Taara (1901–05, vadovas K. Jungholzas, 1878–1925); statė H. Ibseno, H. Sudermanno pjeses. 1906 draugijų Vanemuine ir Estonia, nuo 1911 Pärnu Endla teatro trupės tapo profesionaliais teatrais. 1906–14 Vanemuine teatrui vadovaujant režisieriui K. Menningui statyti estų ir kitų tautų klasikų (G. Hauptmanno, B. M. Bjørnsono, G. B. Shaw, A. Strindbergo, M. Gorkio ir kitų) realistiniai kūriniai. Žymesni šio teatro aktoriai: A. Konsa (1873–1949), A. Markus (1874–1955), A. Simmas (1877–1946), L. Hansenas (1879–1964), A. Altleis-Heisler (1886–1957), E. Türkas (1888–1966), M. Möldre (1890–1974). Teatre Estonia vaidino B. Kuuskmann (1879–1966), N. Adler-Pinna (1883–1937), P. Pinna, T. Altermannas, E. Villmer; statyta estų dramaturgų A. Kitzbergo (Vilkolakis 1911), E. Vilde’s (Nepagaunamasis stebuklas 1912) pjesės. 1916 Talino kultūros draugija įkūrė teatro trupę (dabar Talino dramos teatras). 20 a. pirmoje pusėje veikė Ryto teatras (iki 1924, repertuare vyravo ekspresionistų G. Kaiserio, E. Tollerio, W. Hasencleverio pjesės) ir Dramos studijos teatras Taline (nuo 1920; nuo 1937 Estijos dramos teatras, 1949 prie jo prisijungė teatro Estonia dramos trupė; 1938 P. Seppas, 1885–1943, prie teatro įkūrė vaidybos mokyklą), dramos teatras Viljandi (įkurtas 1920, nuo 1926 profesionalus teatras), teatras Võru (nuo 1927), dramos teatrai Narvoje (nuo 1931), Valgoje (1933), Kuressaarėje (nuo 1935), Rakverėje (1940). Iki 1940 teatrų (jų veikė 10) repertuaruose vyravo įvairių šalių klasikų veikalai, pramoginės pjesės, estų rašytojų (A. H. Tammsaare’s, H. Raudseppo, O. Lutso) pjesės. Teatre Endla kūrė režisieriai: A. Särevas (1902–70; O. Wilde’o Salomėja), E. Lemmiste (1891–1951; 1934–41 teatro Endla vadovas).
1940–1990
II pasaulinio karo metais daug aktorių, režisierių pasitraukė į SSRS ir į Vakarus. Po 1945 teatrai atgimė: Taline įkurtas Jaunojo žiūrovo teatras (1944–48; nuo 1965 Talino miesto teatras), Rusų dramos teatras (nuo 1948), Lėlių teatras (nuo 1952). 1948–51 veikė Estijos skrajojamasis teatras, 1952–62 Kohtla-Järvės rusų dramos teatras, Narvos rusų dramos teatras (1874–1940; veikia nuo 1989). Statytos B. Kangro, A. Mägi (1913–2004), I. Külveto (1920–2002) pjeses. Vaidino aktoriai: K. Karmas, A. Eskola, A. Talvi. Nuo 6 dešimtmečio veikia teatrai Pärnu, Viljandi, Narvoje, Kuressaarėje. Statomos estų rašytojų (P.‑E. Rummo, E. Vetemos, R. Saluri, g. 1939, J. Kruusvallio, J. Smuulio, E. Ranneto, A. Liiveso) ir Europos klasikų (A. Millerio, J. Anouilh’aus, F. Dürrenmatto, M. Frischo, B. Brechto) pjesės. Garsėjo režisieriai: A. Satsas (1914–92; 1949–70 teatro Ugala vadovas), K. Aderis (1903–93), E. Kaidu (Juozapas ir jo broliai 1966, pagal J. Rainį), K. Irdas (1944–86 su pertraukomis teatro Vanemuine vyriausiasis režisierius, meno vadovas ir direktorius), V. Panso (1965–70 Talino miesto dramos, 1970–76 V. Kingisseppo dramos teatro Taline vyriausiasis režisierius; B. Brechto Ponas Puntila ir jo tarnas Matis 1958, W. Shakespeare’o Hamletas 1966); I. Tammuras (W. Shakespeare’o Antonijus ir Kleopatra 1955). Žymesni aktoriai: E. Koppelis (1925–78), H. Haravee (1939–2003), R. Adlasas (g. 1940), R. Loo (g. 1945), L. Bender (1947–2005), H. Elviste (1954–2015), T. Palu (g. 1970), A. Mäeotsas (g. 1971). 8–9 dešimtmetyje suklestėjo eksperimentiniai teatrai.
Žymesni režisieriai: E. Hermaküla (1941–2000, 1988–91 Dramos teatro vadovas; H. Ibseno Jūnas Gabrielis Borkmanas 1996), J. Toomingas (Žmonių karas 1981, pagal E. Vilde), K. Raid (1942–2014; A. Čechovo Dėdė Vania), K. Komissarovas (1946–2017; 1974–86 Talino miesto dramos teatro vadovas; Č. Aitmatovo Ilga kaip šimtmečiai diena 1985), I. Normetas (g. 1946), R. Trassas (1946–2022; M. Metsanurko Taveto Soverės gyvenimas 1981), M. Karusoo, L. Petersonas (g. 1953; S. Becketto Belaukiant Godo 1976, W. Shakespeare’o Romeo ir Džuljeta 1992), M. Mikiveris (1976–85 V. Kingiseppo dramos teatro Taline vyriausiasis režisierius; W. Shakespeare’o Otelas 1997), A. E. Kerge (g. 1939; 1985–90 teatro Vanemuine vadovas; W. Shakespeare’o Makbetas 1987). 1980 aktorius ir režisierius E. Baskinas (1929–2015; E. Rostand’o Cyrano de Bergeracas 1986) Taline įkūrė komedijos teatrą – Senamiesčio studiją (veikė iki 2005, nuo 2005 Senojo Baskino teatras). 1987 buvo suburtas Mažasis teatras Taline (vadovas A. Toikka, g. 1965).
spektaklio W. Gombrowicziaus Vedybos scena teatre Vanemuine (2000, režisierius ir scenografas M. Untas, kostiumų dailininkas Jaanusas Vahra; Ignacijus – Raivo Adlasas, Mania – Karin Tammaru, Kataržina – Külliki Saldre)
Nuo 9 dešimtmečio teatruose daugiausia statomos estų dramaturgų (M. Kõivo, 1929–2014; J. Kruusvallio, J. Viidingo) pjesės. Žymesni režisieriai: M. Untas (W. Shakespeare’o Ričardas III 1998), P. Pedajasas (B. Frielio Vertimai 1984, M. Kõivo Filosofo diena 1994), E. Nüganenas (C. Gozzi Meilė trims apelsinams 1991).
563
Teatras 20 amžiaus pabaigoje–21 amžiaus 2 dešimtmetyje
20 a. 9 dešimtmetyje P. Jalakasas įsteigė pirmąją Estijoje privačią teatro trupę VAT teater (1987) ir teatrą Ruto Killakund (1989, abu Taline), buvo jų vadovas ir režisierius (vienas pirmųjų Estijoje pastatė spektaklių netradicinėse erdvėse). 20 a. 10 dešimtmetyje vadovavo privačiam Von Krahlio teatrui Taline (įkurtas 1992, nuo 2007 veikia vaidybos mokykla), čia statyta politinių, socialinės kritikos spektaklių pagal M. Ravenhillo (g. 1966), J. Turkkos (1942–2016) pjeses.
spektaklio I. Turgenevo Tėvai ir vaikai scena Talino miesto teatre (2002, režisierius A. Šapiro, scenografas A. Freibergas, kostiumų dailininkė Kristīne Pasternaka; Nikolajus Kiršanovas – Lembitas Petersonas, Arkadijus Kiršanovas – Indrekas Sammulis, Pavelas Kiršanovas – M. Mikiveris)
21 a. 1–2 dešimtmetyje novatoriškos estetikos ir provokuojančių temų spektakliais garsėjo teatras NO99 (veikė 2004–18 Taline, įkūrė ir meno vadovais dirbo režisierius T. Ojasoo, g. 1977, ir scenografė E. L. Semper). Teatro spektaklių dramaturginė medžiaga buvo kuriama naudojant kolektyvinės kūrybos metodą (Nafta 2006, GEP, arba Karšti Estijos vaikinai 2007, 2007 rodytas Baltijos šalių teatrų festivalyje Panevėžyje, Kaip paaiškinti paveikslus negyvam triušiui 2009, 2010 rodytas tarptautiniame teatro festivalyje Sirenos Vilniuje, Purvas 2015, 2017 rodytas tarptautiniame teatro festivalyje TheATRIUM Klaipėdoje, Revoliucija 2017, 2018 rodytas tarptautiniame teatro festivalyje TheATRIUM Klaipėdoje), pritaikomi kino scenarijai (Septyni samurajai 2005, Elnių medžiotojas 2006), statyta spektakliai pagal J. Mišimos (Kartais atrodo, kad gyvenimas prabėgo be meilės 2005), A. Čechovo (Vyšnių sodas 2005, Žuvėdra 2006), A. Jarry (Karalius Ūbas 2007), W. Shakespeare’o (Periklis 2008), B. Brechto (Motušė Kuraž ir jos vaikai 2016) kūrinius. Vaidinta neįprastose erdvėse (sename baseine, apleistuose lėktuvų angaruose, įstaigose), spektakliams būdinga politinių ir socialinių procesų analizė, aštrus satyrinis požiūris į visuomenės pokyčius, darnus aktorinis ansamblis, raiški scenografija, derinama brechtiškojo epinio ir šiuolaikinio postdraminio teatro estetika.
Surengta vienkartinių spektaklių‑akcijų (Pirmas skaitymas: Reformų partijos valdybos posėdis 2012), kuriomis skubiai reaguota į politinius ir socialinius įvykius kasdieniame visuomenės gyvenime. 2010 NO99 įkūrė fiktyvų politinį judėjimą Suvienytoji Estija ir surengė suvažiavimą didžiausioje Estijos arenoje. Teatro projektas Partijos „Suvienytoji Estija“ suvažiavimas laikomas vienu didžiausių teatro spektaklių šiuolaikinio Europos teatro istorijoje ir didžiausiu socialiniu eksperimentu Estijos istorijoje, atskleidusiu šalies politikos veikimo mechanizmą.
Teatro mokyklos
Aktorius rengia Dramos studijos teatras (1924, nuo 1937 Estijos dramos teatras, nuo 1938 prie teatro veikia vaidybos mokykla), Dramos meno studija Tartu, Aukštoji teatro mokykla Talino konservatorijoje (nuo 1957). Veikia Aktorių sąjunga (įkurta 1934), Teatro sąjunga (įkurta 1945), Teatro ir muzikos muziejus (įkurtas 1941).
Teatro festivaliai
Nuo 1990 Pärnu kasmet vyksta alternatyviojo teatro tarptautinis festivalis Baltoscandal (nuo 1996 Rakverėje), nuo 1996 – Estijos dramos teatrų festivalis Tartu.
L: J. Rähesoo Estonian theatre Tallinn 1999.
Estijos kultūra
Estijos konstitucinė santvarka