Ẽstijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Estija yra viena ekonomiškai stipriausių ir sparčiausiai besiplėtojančių buvusių socialistinių šalių. Sovietinės okupacijos metais (1944–91) Estijos ūkis buvo labai priklausomas nuo kuro ir žaliavų, įvežamų iš SSRS. Atkūrusi nepriklausomybę Estija 1992 atsisakė rublio ir įvedė savo valiutą – Estijos kroną (ji buvo susieta su Vokietijos marke). Pablogėjus santykiams su Rusija, Estijos rinka buvo atverta Vakarų valstybėms, labai sumažėjo pramonės produkcija (kai kurių produktų – iki 10 kartų). 1991 prekyba su SSRS sudarė apie 90 % visos Estijos užsienio prekybos, 1995 – 30 %, 2001 Estijos užsienio prekybos svarbiausia partnere tapo Suomija.
Buvo sukurta nauja bankų, prekybos, mokesčių sistema. Iki 1996 buvo privatizuota daugiau kaip 90 % pramonės įmonių. Nuo 1997 prasidėjo infrastruktūros privatizacija (pvz., 1999 privatizuotas telekomunikacijų nacionalinis operatorius Eesti Telekom). 1997 veikė apie 70 000 bendrovių, iš kurių apie 6000 – su užsienio valstybių kapitalu. 1998 pabaigoje užsienio investicijų vertė siekė 350 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (daugiausia iš Suomijos). Estija tapo viena sparčiausiai pasaulyje besiplėtojančių valstybių (1997 BVP padidėjo 11,4 %). 2017 BVP sudarė 26 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 41,7 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 19 765 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 31 700 JAV dolerių). Estijos 1980–89 infliacija buvo vidutiniškai 3,3 %, 1990 – 17,0 %, 1991 – 202 %, 1992 – 1069 %, 1993 sumažėjo iki 89 %, 2002 – iki 3,8 %, 2017 sudarė 3,7 %. Užsienio skola 19,8 mlrd. JAV dolerių (2018).
Estijos BVP struktūra (2017)
2021, Pasaulio banko duomenimis, Estijos BVP sudarė 36,263 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 56,083 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 27 281 JAV dolerį (pagal perkamosios galios paritetą – 42 192 JAV dolerius). Infliacija – 3,9 % (2024 12).
Pramonė
Kasyba sukuria 1,1 % BVP, joje dirba 0,8 % ekonomiškai aktyvių gyventojų (2018). Estijoje yra dideli degiųjų skalūnų telkiniai (ištekliai iki 5 mlrd. tonų; eksploatuoti pradėta per Pirmąjį pasaulinį karą). Daugiausia degiųjų skalūnų yra Estijos šiaurės rytuose (Ida‑Virumos degiųjų skalūnų kasybos regionas). Maardu apylinkėse kasami fosforitai (azoto trąšų gamybai). Visoje Estijos teritorijoje kasamos durpės (daugiausia Tartu, Kohtla‑Järvės apylinkėse, Saaremos saloje; ištekliai apie 1,8 mlrd. tonų); jos daugiausia naudojamos kurui, trąšoms. Statybinės žaliavos (molis, smėlis, žvyras) kasamos Talino, Pärnu apylinkėse, klintis, dolomitas – Estijos šiaurėje. Estijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. Degiaisiais skalūnais daugiausia kūrenamos šiluminės elektrinės, dalis jų (apie 20 %) suvartojama chemijos pramonėje.
degiųjų skalūnų perdirbimo gamykla Ida-Virumos regione
1
Didžiausios šiluminės elektrinės yra Narvoje ir jos apylinkėse: Estijos (1615 megavatų), Pabaltijo (765 megavatų). Beveik visą elektros energiją pagamina šiluminės elektrinės. 2016 Estija eksportavo į Latviją ir Suomiją 5,6 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos.
Po 1991 Estijos pramonė labai restruktūrizuota, privatizuota ir modernizuota, dalis nepelningų įmonių uždarytos (pvz., kai kurios degiųjų skalūnų kasyklos). Apdirbamoji pramonė sukuria 15,4 % BVP, joje dirba 19,6 % ekonomiškai aktyvių gyventojų (2018). Narvoje ir Kohtla‑Järvėje yra degiųjų skalūnų perdirbimo, Maardu – trąšų gamybos, Sillamäėje – retųjų metalų gavybos (Silmet) įmonės, Kundoje – cemento gamykla. Išplėtota tekstilės (daugiausia suomiams priklausančios medvilnės perdirbimo įmonės Taline, Narvoje, Sindi), siuvimo ir avalynės (Taline, Pärnu) pramonė.
Elektrotechnikos pramonė gamina žemės ūkio, kelių tiesimo, naftos ir maisto pramonės mašinas, elektrinius variklius, radijo, medicinos ir matavimo įrangą. Išplėtota plaušienos ir popieriaus (Kehroje, Türi, Valgoje), degtukų (Viljandi), faneros, baldų (Taline), chemijos (trąšų) pramonė. Maisto pramonės svarbiausios šakos: žuvų (Pärnu, Taline, Haapsalu), mėsos (Taline), pieno (sūrių ir sviesto), vaisių ir daržovių (Taline), alaus, vyno, spirito, tabako pramonė. Didžioji dalis įmonių sutelkta Taline, Estijos šiaurės rytų dalyje (degiųjų skalūnų perdirbimo įmonės), Rakverėje, Tartu, Pärnu ir Viljandi. Estijos pramonės svarbiausia produkcija – 2 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
žolės rinkimas siloso gamybai
Žemės ūkiui sąlygos nepalankios (maža derlingų dirvožemių, trumpas vegetacijos laikotarpis, didelis pelkėtumas). Žemės ūkio naudmenos užima 23,1 % Estijos teritorijos: 15,1 % – ariamoji žemė, 8 % – pievos ir ganyklos (2016). Žemės ūkio naudmenų daugiausia Talino apylinkėse ir Estijos vidurinėje dalyje. 1991 pradžioje buvo apie 2000 privačių ūkių. Per 1992–96 ekonomines reformas privatizuoti kolūkiai; susikūrė 45 000 ūkių ir 500 žemės ūkio bendrovių. Ūkio vidutinis dydis 48 hektarai.
Svarbiausia žemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Veisiama daugiausia galvijai ir kiaulės, t. p. kailiniai žvėreliai (lapės), avys, ožkos, arkliai. Psukštininkystė. Estijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės svarbiausia produkcija – 4 lentelėje. Auginama daugiausia žoliniai augalai, javai (miežiai, avižos, kviečiai, rugiai), t. p. grikiai, bulvės, pupiniai augalai, rapsai, linai. Talino apylinkėse išplėtota daržininkystė (kopūstai, morkos, runkeliai, agurkai), sodininkystė (obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos). Estijos augalininkystės svarbiausia produkcija – 5 lentelėje.
3
4
5
Kertamas miškas. 2016 paruošta 11 mln. kubinių metrų medienos.
Išplėtota žvejyba (Baltijos jūroje, vidaus vandenyse). 2017 sugauta 82 566 tonos žuvų (daugiausia silkių, kilkių), 7413 tonų krevečių, t. p. veisiamos žuvys (870 tonų; daugiausia upėtakiai, karpiai, unguriai). Didžiausi žvejybos uostai Pärnu, Taline, Kuressaarėje, Haapsalu.
Turizmas
Tartu miesto centras
Plėtojama turizmo paslaugų sfera. Žymiausi kurortai: Narva‑Jõesuu, Sillamäe, Pirita (prie Suomijos įlankos), Pärnu, Kuressaare (prie Rygos įlankos). Turistų lankoma Talinas, Tartu, Estijos parkas muziejus (netoli Talino) ir kitos saugomos teritorijos. Turistų pamėgta medžioklė ir vandens turizmas. 2017 Estiją aplankė 2,2 mln. užsienio turistų (42 % iš Suomijos, 11 % iš Rusijos, 7 % iš Latvijos, 6 % iš Vokietijos). 2017 pajamos iš turizmo sudarė 1,9 mlrd. eurų.
Talinas
Anglos vėjo malūnų parkas Saaremaa saloje
Transportas ir ryšiai
2018 geležinkelių transportu pervežta 27,8 mln. tonų krovinių, automobilių transportu – 29,3 mln. tonų. 2016 buvo 2146 kilometrai geležinkelių, iš jų 132 kilometrai elektrifikuotų. Svarbiausios geležinkelių linijos jungia Taliną su Narva, Sankt Peterburgu (Rusija), Pskovu (Rusija), Tartu su Valka (Latvija), Pärnu su Ryga (Latvija). Automobilių kelių 59 008 kilometrai (2018). Svarbiausi plentai: Via Baltica, Talinas–Tartu, Talinas–Narva.
Talino uostas
Tarptautiniam krovinių ir keleivių pervežimui svarbus jūrų transportas. Didžiausi jūrų uostai yra Taline, Pärnu ir Haapsalu. Keltai iš Talino į Helsinkį (Suomija), Stokholmą (Švedija), Sankt Peterburgą (Rusija). 2018 buvo įregistruoti 74 prekybiniai jūrų laivai. Laivuojama Narva, Emajõgi, Peipaus ežeras (iš viso 416 kilometrų vidaus vandens kelių). 18 oro uostų, iš jų 13 su kieta danga (2017); didžiausias tarptautinis oro uostas – Taline. 2016 buvo 2360 kilometrai dujotiekių. Nuo 1990 intensyviai plėtojamos telekomunikacijos. Pagrindinė ryšių paslaugų teikėja – bendrovė Telia Eesti.
Bankai
1992 sovietinio tipo bankų sistema pertvarkyta į dviejų lygių bankų sistemą. Pirmieji komerciniai bankai pradėjo kurtis 1990: 1991 viduryje veikė 12, 1992 pabaigoje – 42. Vėliau daug bankų susijungė arba buvo likviduoti. 1998 veikė 9 komerciniai bankai. 2025 bankų sistemą sudarė centrinis bankas Estijos bankas (Eesti Pank) ir 13 komercinių bankų (iš jų – 4 užsienio bankų skyriai). Didžiausi komerciniai bankai – Swedbank (įkurtas 1991, būstinė Taline, 2018 jam teko 40 % visų šalies bankų sistemos aktyvų), SEB Pank (įkurtas 1992, būstinė Taline, 23 %), Luminor Bank (įkurtas 2017, būstinė Taline, 14 %). Nuo 1992 Taline veikia Estijos bankų asociacija (Eesti Pangaliit, 2025 jai priklausė 10 bankų).
Talino vertybinių popierių birža (įkurta 1995).
Estijos piniginis vienetas – euras, lygus 100 centų, 2011 pakeitęs Estijos kroną (įvesta 1992, viena krona prilyginta 10 sovietinių rublių; iš pradžių susieta su Vokietijos marke, 1999–2010 – su euru).
Užsienio prekyba
Estijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2017)
1992–99 Estijos eksportas padidėjo septynis kartus, importas – 11 kartų. Estijos užsienio prekybos balansas neigiamas. 2017 eksportuota prekių už 13,4 mlrd. JAV dolerių, importuota už 14,4 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia eksportuojama mašinos ir elektros įranga, mediena, jos produktai ir baldai, maisto, naftos perdirbimo, chemijos pramonės gaminiai, metalai. Daugiausia importuojama mašinos ir elektros įranga, mineralinis kuras, maisto produktai, transporto priemonės, chemijos pramonės gaminiai, metalai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2017 į Estiją eksportavo prekių už 1307,7 mln. eurų (5 % viso Lietuvos eksporto), importavo iš Estijos už 918,7 mln. eurų (3,2 % viso Lietuvos importo). Daugiausia Lietuva į Estiją eksportuoja mineralines žaliavas (26,3 % viso Lietuvos eksporto į Estiją, 2016), mašinas ir įrangą (15,6 %), chemijos (14,1 %), maisto (9,6 %) pramonės gaminius, importuoja transporto priemones (23 % viso Lietuvos importo iš Estijos, 2016), mašinas ir įrangą (19 %), chemijos pramonės (9,7 %), gyvūnų produktus (8,3 %).
2018 tiesioginės Estijos investicijos Lietuvoje sudarė 1171,4 mln. eurų (7,6 % visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje), Lietuvos tiesioginės investicijos Estijoje – 301,2 mln. eurų (8,1 % Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje).
2023 Estijos ir Lietuvos prekybos apyvarta sudarė 3,84 mlrd. eurų. Lietuva eksportavo į Estiją prekių už 2,13 mlrd. eurų (daugiausia mineralinio kuro, elektros mašinų ir įrangos), importavo iš Estijos prekių už 1,71 mlrd. eurų (daugiausia transporto priemonių, mašinų ir įrangos). Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos Estijoje sudarė 1,26 mlrd. eurų.
2271
-Estijos pramonė; -Estijos žemės ūkis; -turizmas Estijoje; -Estijos transportas; -Estijos bankai; -Estijos užsienio prekyba; -Estijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Estijos konstitucinė santvarka