Ẽstijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Estija yra viena ekonomiškai stipriausių ir sparčiausiai besiplėtojančių buvusių socialistinių šalių. Sovietinės okupacijos metais (1944–91) Estijos ūkis buvo labai priklausomas nuo kuro ir žaliavų, įvežamų iš SSRS. Atkūrusi nepriklausomybę Estija 1992 atsisakė rublio ir įvedė savo valiutą – Estijos kroną (ji buvo susieta su Vokietijos marke). Pablogėjus santykiams su Rusija, Estijos rinka buvo atverta Vakarų valstybėms, labai sumažėjo pramonės produkcija (kai kurių produktų – iki 10 kartų). 1991 prekyba su SSRS sudarė apie 90 % visos Estijos užsienio prekybos, 1995 – 30 %, 2001 Estijos užsienio prekybos svarbiausia partnere tapo Suomija.
Buvo sukurta nauja bankų, prekybos, mokesčių sistema. Iki 1996 buvo privatizuota daugiau kaip 90 % pramonės įmonių. Nuo 1997 prasidėjo infrastruktūros privatizacija (pvz., 1999 privatizuotas telekomunikacijų nacionalinis operatorius Eesti Telekom). 1997 veikė apie 70 000 bendrovių, iš kurių apie 6000 – su užsienio valstybių kapitalu. 1998 pabaigoje užsienio investicijų vertė siekė 350 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (daugiausia iš Suomijos). Estija tapo viena sparčiausiai pasaulyje besiplėtojančių valstybių (1997 BVP padidėjo 11,4 %).
Estijos BVP struktūra (2017)
2017 BVP sudarė 26 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 41,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 19 765 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 31 700 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Estijos BVP struktūra parodyta diagramoje. 1980–89 infliacija buvo vidutiniškai 3,3 %, 1990 – 17,0 %, 1991 – 202 %, 1992 – 1069 %, 1993 sumažėjo iki 89 %, 2002 – iki 3,8 %, 2017 sudarė 3,7 %. Užsienio skola 19,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2018).
Pramonė
degiųjų skalūnų perdirbimo gamykla Ida-Virumos regione
Kasyba sukuria 1,1 % BVP, joje dirba 0,8 % ekonomiškai aktyvių gyventojų (2018). Estijoje yra dideli degiųjų skalūnų telkiniai (ištekliai iki 5 mlrd. tonų; eksploatuoti pradėta per Pirmąjį pasaulinį karą). Daugiausia degiųjų skalūnų yra Estijos šiaurės rytuose (Ida‑Virumos degiųjų skalūnų kasybos regionas). Maardu apylinkėse kasami fosforitai (azoto trąšų gamybai). Visoje Estijos teritorijoje kasamos durpės (daugiausia Tartu, Kohtla‑Järvės apylinkėse, Saaremos saloje; ištekliai apie 1,8 mlrd. tonų); jos daugiausia naudojamos kurui, trąšoms. Statybinės žaliavos (molis, smėlis, žvyras) kasamos Talino, Pärnu apylinkėse, klintis, dolomitas – Estijos šiaurėje. Estijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. Degiaisiais skalūnais daugiausia kūrenamos šiluminės elektrinės, dalis jų (apie 20 %) suvartojama chemijos pramonėje.
| 1992 | 2001 | 2010 | 2017 | |
|---|---|---|---|---|
| degieji skalūnai, tūkst. tonų | 29 000 | 11 837 | 17 938 | 21 878 |
| durpės, tūkst. tonų | 600 | 844 | 604 | 797 |
| klintis, tūkst. kubinių metrų | ... | 300* | 354 | 336 |
| kvarcinis smėlis, tūkst. kubinių metrų | 30 | 31,6 | 36* | 56,2* |
* tūkst. tonų
Didžiausios šiluminės elektrinės yra Narvoje ir jos apylinkėse: Estijos (1615 megavatų), Pabaltijo (765 megavatų). Beveik visą elektros energiją pagamina šiluminės elektrinės. 2016 Estija eksportavo į Latviją ir Suomiją 5,6 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos.
Po 1991 Estijos pramonė labai restruktūrizuota, privatizuota ir modernizuota, dalis nepelningų įmonių uždarytos (pvz., kai kurios degiųjų skalūnų kasyklos). Apdirbamoji pramonė sukuria 15,4 % BVP, joje dirba 19,6 % ekonomiškai aktyvių gyventojų (2018). Narvoje ir Kohtla‑Järvėje yra degiųjų skalūnų perdirbimo, Maardu – trąšų gamybos, Sillamäėje – retųjų metalų gavybos (Silmet) įmonės, Kundoje – cemento gamykla. Išplėtota tekstilės (daugiausia suomiams priklausančios medvilnės perdirbimo įmonės Taline, Narvoje, Sindi), siuvimo ir avalynės (Taline, Pärnu) pramonė.
Elektrotechnikos pramonė gamina žemės ūkio, kelių tiesimo, naftos ir maisto pramonės mašinas, elektrinius variklius, radijo, medicinos ir matavimo įrangą. Išplėtota plaušienos ir popieriaus (Kehroje, Türi, Valgoje), degtukų (Viljandi), faneros, baldų (Taline), chemijos (trąšų) pramonė. Maisto pramonės svarbiausios šakos: žuvų (Pärnu, Taline, Haapsalu), mėsos (Taline), pieno (sūrių ir sviesto), vaisių ir daržovių (Taline), alaus, vyno, spirito, tabako pramonė. Didžioji dalis įmonių sutelkta Taline, Estijos šiaurės rytų dalyje (degiųjų skalūnų perdirbimo įmonės), Rakverėje, Tartu, Pärnu ir Viljandi. Estijos pramonės svarbiausia produkcija – 2 lentelėje.
| 1990 | 2001 | 2010 | 2016 | |
|---|---|---|---|---|
| elektros energija, mln. kilovatvalandžių | 17 180,0 | 8 513,0* | 12 964 | 12 176 |
| cementas, tūkst. tonų | 938,0 | 404,6 | 375,0 | 398,1 |
| statybinės plytos, mln. vienetų | 203,0 | 20,3 | 21,2 | 20,4 |
| popierius, tūkst. tonų | 77,3 | 53,3 | 69,5 | 65,9 |
| plaušiena, tūkst. tonų | 68,4 | 51,7 | 72,8 | ... |
| medienos plokštės, mln. kvadratinių metrų | 19,5 | 17,3 | 3,6 | ... |
| fanera, tūkst. kubinių metrų | 23,0 | 29,2 | 39,1 | 48,1 |
| avalynė, tūkst. porų | 9 023,0 | 1 345,0 | 1 462,0 | ... |
| kilimai, tūkst. kvadratinių metrų | 6 111,0 | 2 069,0 | 2 411,0 | 2 852,0 |
| medvilniniai audiniai, mln. kvadratinių metrų | 169,2 | 120,7 | 10,4 | 9,7 |
| gaivieji gėrimai, tūkst. hektolitrų | 462,0 | 721,0 | 505,6 | 456,2 |
| alus, tūkst. hektolitrų | 769,0 | 1 015,2 | 1 292,9 | 1 419,1 |
| vynas, tūkst. hektolitrų | 37,0 | 30,4 | 64,7 | 121,5 |
*2000
Bioprodukcinis ūkis
žolės rinkimas siloso gamybai
Anglos vėjo malūnų parkas Saaremaa saloje
Žemės ūkiui sąlygos nepalankios (maža derlingų dirvožemių, trumpas vegetacijos laikotarpis, didelis pelkėtumas). Žemės ūkio naudmenos užima 23,1 % Estijos teritorijos: 15,1 % – ariamoji žemė, 8 % – pievos ir ganyklos (2016). Žemės ūkio naudmenų daugiausia Talino apylinkėse ir Estijos vidurinėje dalyje. 1991 pradžioje buvo apie 2000 privačių ūkių. Per 1992–96 ekonomines reformas privatizuoti kolūkiai; susikūrė 45 000 ūkių ir 500 žemės ūkio bendrovių. Ūkio vidutinis dydis 48 hektarai.
Svarbiausia žemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Veisiama daugiausia galvijai ir kiaulės, t. p. kailiniai žvėreliai (lapės), avys, ožkos, arkliai. Paukštininkystė. Estijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės svarbiausia produkcija – 4 lentelėje. Auginama daugiausia žoliniai augalai, javai (miežiai, avižos, kviečiai, rugiai), t. p. grikiai, bulvės, pupiniai augalai, rapsai, linai. Talino apylinkėse išplėtota daržininkystė (kopūstai, morkos, runkeliai, agurkai), sodininkystė (obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos). Estijos augalininkystės svarbiausia produkcija – 5 lentelėje.
| 1990 | 2002 | 2010 | 2017 | |
|---|---|---|---|---|
| galvijai | 757,8 | 253,9 | 236,3 | 250,9 |
| kiaulės | 859,9 | 340,8 | 371,7 | 289,1 |
| avys ir ožkos | 139,8 | 33,8 | 82,7 | 85,9 |
| arkliai | 8,6 | 5,3 | 6,8 | 5,7 |
| naminiai paukščiai | 6 536,5 | 2 096,3 | 2 046,4 | 2 252,7 |
| 1990 | 2002 | 2010 | 2017 | |
|---|---|---|---|---|
| jautiena | 63,0 | 16,5 | 12,9 | 12,1 |
| kiauliena | 95,1 | 40,0 | 45,8 | 38,4 |
| aviena ir ožkiena | 2,5 | 0,3 | 0,7 | 0,6 |
| karvių pienas | 1 208,0 | 611,9 | 676,0 | 790,6 |
| sviestas | 29,4 | 6,7 | 6,1 | 5,0 |
| sūriai | 16,3 | 11,9 | 21,8 | 24,5 |
| vištų kiaušiniai | 30,6 | 15,8* | ... | ... |
| vilna | 0,2 | 0,1 | 0,2 | 0,1 |
| medus | 0,6 | 0,8 | 0,7 | 1,2 |
*2000
| 1990 | 2002 | 2010 | 2017 | |
|---|---|---|---|---|
| kviečiai | 65,4 | 148,4 | 327,6 | 713,3 |
| miežiai | 599,9 | 249,4 | 254,8 | 425,7 |
| rugiai | 177,9 | 41,5 | 25,0 | 52,4 |
| avižos | 93,4 | 61,7 | 54,5 | 89,4 |
| kiti javai | 20,7 | 23,7 | 16,5 | 31,1 |
| bulvės | 618,1 | 210,9 | 163,4 | 91,2 |
| rapsų sėklos | 1,1 | 63,9 | 131,0 | 165,3 |
| pupiniai augalai | 0,2 | 5,0 | 12,6 | 75,3 |
| daržovės | 105,0 | 39,3 | 73,9 | 59,2 |
| šienas | 377,9 | 115,5 | ... | ... |
Kertamas miškas. 2016 paruošta 11 mln. kubinių metrų medienos.
Išplėtota žvejyba (Baltijos jūroje, vidaus vandenyse). 2017 sugauta 82 566 tonos žuvų (daugiausia silkių, kilkių), 7413 tonų krevečių, t. p. veisiamos žuvys (870 tonų; daugiausia upėtakiai, karpiai, unguriai). Didžiausi žvejybos uostai Pärnu, Taline, Kuressaarėje, Haapsalu.
Turizmas
Talinas
Tartu miesto centras
Plėtojama turizmo paslaugų sfera. Žymiausi kurortai: Narva‑Jõesuu, Sillamäe, Pirita (prie Suomijos įlankos), Pärnu, Kuressaare (prie Rygos įlankos). Turistų lankoma Talinas, Tartu, Estijos parkas muziejus (netoli Talino) ir kitos saugomos teritorijos. Turistų pamėgta medžioklė ir vandens turizmas. 2017 Estiją aplankė 2,2 mln. užsienio turistų (42 % iš Suomijos, 11 % iš Rusijos, 7 % iš Latvijos, 6 % iš Vokietijos). 2017 pajamos iš turizmo sudarė 1,9 mlrd. eurų.
Transportas ir ryšiai
2018 geležinkelių transportu pervežta 27,8 mln. tonų krovinių, automobilių transportu – 29,3 mln. tonų. 2016 buvo 2146 kilometrai geležinkelių, iš jų 132 kilometrai elektrifikuotų. Svarbiausios geležinkelių linijos jungia Taliną su Narva, Sankt Peterburgu (Rusija), Pskovu (Rusija), Tartu su Valka (Latvija), Pärnu su Ryga (Latvija). Automobilių kelių 59 008 kilometrai (2018). Svarbiausi plentai: Via Baltica, Talinas–Tartu, Talinas–Narva.
Talino uostas
Tarptautiniam krovinių ir keleivių pervežimui svarbus jūrų transportas. Didžiausi jūrų uostai yra Taline, Pärnu ir Haapsalu. Keltai iš Talino į Helsinkį (Suomija), Stokholmą (Švedija), Sankt Peterburgą (Rusija). 2018 buvo įregistruoti 74 prekybiniai jūrų laivai. Laivuojama Narva, Emajõgi, Peipaus ežeras (iš viso 416 kilometrų vidaus vandens kelių). 18 oro uostų, iš jų 13 su kieta danga (2017); didžiausias tarptautinis oro uostas – Taline. 2016 buvo 2360 kilometrai dujotiekių. Nuo 1990 intensyviai plėtojamos telekomunikacijos. Pagrindinė ryšių paslaugų teikėja – bendrovė Telia Eesti.
Bankai
1992 sovietinio tipo bankų sistema pertvarkyta į dviejų lygių bankų sistemą. Pirmieji komerciniai bankai pradėjo kurtis 1990: 1991 viduryje veikė 12, 1992 pabaigoje – 42. Vėliau daug bankų susijungė arba buvo likviduoti. 1998 veikė 9 komerciniai bankai. 2018 bankų sistemą sudarė centrinis bankas Estijos bankas (Eesti Pank) ir 16 komerciniai bankai (iš jų 10 – užsienio kapitalo). Didžiausi komerciniai bankai – Swedbank (įkurtas 1991, būstinė Taline, 2018 jam teko 40 % visų šalies bankų sistemos aktyvų), SEB Pank (įkurtas 1992, būstinė Taline, 23 %), Luminor Bank (įkurtas 2017, būstinė Taline, 14 %). Nuo 1992 Taline veikia Estijos bankų asociacija (Eesti Pangaliit, 2018 jai priklausė 12 bankai).
Talino vertybinių popierių birža (įkurta 1995). Estijos piniginis vienetas – euras, lygus 100 centų, 2011 pakeitęs Estijos kroną (įvesta 1992, viena krona prilyginta 10 sovietinių rublių; iš pradžių susieta su Vokietijos marke, 1999–2010 – su euru).
Užsienio prekyba
Estijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2017)
1992–99 Estijos eksportas padidėjo septynis kartus, importas – 11 kartų. Estijos užsienio prekybos balansas neigiamas. 2017 eksportuota prekių už 13,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 14,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama mašinos ir elektros įranga, mediena, jos produktai ir baldai, maisto, naftos perdirbimo, chemijos pramonės gaminiai, metalai. Daugiausia importuojama mašinos ir elektros įranga, mineralinis kuras, maisto produktai, transporto priemonės, chemijos pramonės gaminiai, metalai. Estijos užsienio prekybos svarbiausi partneriai parodyti diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2017 į Estiją eksportavo prekių už 1307,7 mln. eurų (5 % viso Lietuvos eksporto), importavo iš Estijos už 918,7 mln. eurų (3,2 % viso Lietuvos importo). Daugiausia Lietuva į Estiją eksportuoja mineralines žaliavas (26,3 % viso Lietuvos eksporto į Estiją, 2016), mašinas ir įrangą (15,6 %), chemijos (14,1 %), maisto (9,6 %) pramonės gaminius, importuoja transporto priemones (23 % viso Lietuvos importo iš Estijos, 2016), mašinas ir įrangą (19 %), chemijos pramonės (9,7 %), gyvūnų produktus (8,3 %).
2018 tiesioginės Estijos investicijos Lietuvoje sudarė 1171,4 mln. eurų (7,6 % visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje), Lietuvos tiesioginės investicijos Estijoje – 301,2 mln. eurų (8,1 % Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje).
2271
-Estijos pramonė; -Estijos žemės ūkis; -turizmas Estijoje; -Estijos transportas; -Estijos bankai; -Estijos užsienio prekyba; -Estijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Estijos konstitucinė santvarka