Estremadūrà (Extremadura), autonominė ir istorinė sritis Ispanijos vakaruose, Portugalijos pasienyje. Autonominei sričiai priklauso Badajozo ir Cácereso provincijos.
Plotas 41 635 km2. 1,07 mln. gyventojų (2019).
Centras – Mérida (59 300 gyventojų, 2019). Didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Badajozas (150,7), Cáceresas (96,1).
Paviršius kalnuotas, išraižytas Tajo, Guadianos upių ir jų intakų. Šiaurėje Estremadūra siekia Centrinės Kordiljeros, pietuose – Sierra Morenos kalnus; rytuose – Sierra de Guadalupės kalnai.
Klimatas subtropinis. Sausio mėn. vidutinė temperatūra 9 °C, liepos 25 °C. Per metus iškrinta 400–600 mm kritulių. Daug tvenkinių. Monfragüės nacionalinis parkas.
Estremadūra – ekonomiškai viena silpniausių Ispanijos sričių. Kasama geležies, urano rūdos. Almarazo branduolinė elektrinė (galia 1860 MW), Alcántaros hidroelektrinė (912 MW).
Maisto, odos pramonė, medienos apdirbimas. Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis. Drėkinamose žemėse auginama kviečiai, kukurūzai, vilnamedžiai, vynmedžiai, alyvmedžiai, kamštiniai ąžuolai, vaismedžiai, pomidorai, tabakai. Veisiama kiaulės, avys, galvijai, ožkos. Turizmas.
Istorija
12–13 a. atkariauta iš maurų, dalis Estremadūros priklausė Leono, kita dalis (t. p. vadinta Estremadūra) – Kastilijos karalystėms. Valdant Kastilijos ir Leono karaliui Ferdinandui III abi buvo sujungtos.
Sritis 1833 suskirstyta į Cácereso ir Badajozo provincijas. Estremadūra buvo kovų vieta per Ispanijos–Portugalijos ir Napoleono karus. 19 a. regionas išsiskyrė palyginti didele emigracija.
Per Ispanijos pilietinį karą didžioji Estremadūros dalis jau 1936 vasarą buvo užimta frankistų.
Nuo 20 a. 6 dešimtmečio įgyvendinamas Estremadūros ūkio modernizavimo planas (sausų žemių drėkinimas ir kita). Nuo 1983 autonominė sritis.