Esztergom (Èstergomas), miestas Vengrijos šiaurėje, Dunojaus dešiniajame krante, į šiaurės vakarus nuo Budapešto, prie Slovakijos sienos.
28 100 gyventojų (2018).
Upių uostas. Tiltas per Dunojų jungia Esztergomą su Šturóvo miestu (Slovakija). Mašinų gamyba, metalo, medienos apdirbimas, elektrotechnikos, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Netoli Esztergomo kasama rusvosios anglys, lignitas. Kurortas (karštosios šarminės versmės).
Architektūra
Esztergomo katedros interjeras (19 a.)
Išliko tvirtovės (10 a., atstatinėta iki 15 a.), romanikos ir ankstyvosios gotikos stiliaus Karaliaus rūmų (12–13 a.) griuvėsiai. Barokinė pijorų bažnyčia (1738), barokiniai ir klasicistiniai arkivyskupijos rūmai (1454, perstatyti 1781, architektas M. Hefele; dabar Krikščionybės meno muziejus), klasicistinė katedra (1822–69, architektai J. Packhas, P. Kühnelis, J. Hildas ir kiti; gausi 12–15 a. sakralinių kūrinių kolekcija, joje – šv. Steponui popiežiaus Silvestro II dovanotas kryžius) su renesansine vyskupo T. Bakóczo koplyčia (1507), barokiniai ir klasicistiniai gyvenamieji namai (18 a.).
Istorija
10–13 a. Esztergomas – pirmoji Vengrijos karalystės sostinė; katedroje buvo karūnuojami (iki 20 a.) karaliai. Nuo 11 a. karalių Arpadų ir arkivyskupų rezidencija. 1526–1699 priklausė Turkijai.
Apie 970 mieste gimė Vengrijos karalius Steponas I Šventasis.
2271