ETA (Euskadi ta Askatasuna, Bãskų tėvỹnė ir láisvė), nelegali baskų karinė ir politinė organizacija. Įkurta 1959.
Ideologija ir tikslas
Ideologija iš dalies rėmėsi marksistinėmis idėjomis, jai įtakos turėjo judėjimas dėl Alžyro nepriklausomybės ir dekolonizacijos. Tikslas – sukurti nepriklausomą socialistinę baskų valstybę (ji apimtų Ispanijos Biskajos, Guipúzcoa, Álavos, Navaros provincijas ir Prancūzijos baskiškai kalbančius Atlanto Pirėnų departamento regionus).
Struktūra ir kovos metodai
Organizaciją, manoma, sudarė 20 žmonių vadovaujantysis branduolys ir keli šimtai narių; tarpusavio hierarchijos nebuvo. ETA veikė Ispanijoje (daugiausia Baskijos miestuose, Madride, Barselonoje, Ispanijos Viduržemio jūros kurortuose), ne taip aktyviai – Prancūzijoje. Kovos metodai: bombų sprogdinimas, pasikėsinimai prieš politikus, žurnalistus, intelektualus, verslininkus, Ispanijos saugumo pajėgas.
Veikla
ETA kaltinama nužudžiusi apie 800 žmonių (daugiausia 1978–80 – 244 žm.; dauguma aukų – civiliai). 1988 ir 1998–99 buvo paskelbusi vienašališkas paliaubas (nutrauktos dėl nesėkmingų derybų su vyriausybe). Kovai su ETA Ispanijoje išleisti antiteroristiniai įstatymai, pagal kuriuos įtariamuosius teisė specialus tribunolas Audiencia Nacional Madride, jie buvo persekiojami ilgiau, ETA nariai (siekiant išardyti organizacijos ryšius) kalinami kuo toliau nuo šeimų (pvz., Salto del Negro kalėjime, Kanarų salose). ETA politines organizacijas Herri Batasuna (veikė 1986–2001) ir Batasuna (veikė 2001–13, 2003 uždrausta) per rinkimus remdavo vidutiniškai 10 % Baskijos rinkėjų.
ETA politinės organizacijos Herri Batasuna demonstracija San Sebastiane (1997 07 27)
2011 ETA atsisakė ginkluotos kovos. 2017 nusiginklavo. 2018 05 03 paskelbė pasileidžianti.