èteriai (gr. aithēr – dangus, oras), organiniai junginiai, kuriuose angliavandenilių radikalus jungia deguonies atomas. Yra simetriniai (paprastieji) eteriai R–O–R, pvz., dimetileteris CH3–O–CH3, ir nesimetriniai (mišrieji) eteriai R–O–R1, pvz., etilmetileteris C2H5–O–CH3. Cikliniai eteriai, pvz., oksiranas, oksolanas, 1,4‑dioksanas, deguonies atomą turi molekulės žiede; jei tokie eteriai turi ne mažiau kaip 4 CH2–CH2 tilteliais sujungtus deguonies atomus, jie vadinami krauneteriais. Dimetileteris ir etilmetileteris yra dujos, visi kiti – skysčiai arba kietos medžiagos. Mažesnės molekulinės masės eteriai turi stiprų savitą kvapą. Eteriai blogai tirpsta vandenyje, gerai – organiniuose tirpikliuose, tirpina kitus organinius junginius. Eteriai nereaguoja su šarminiais metalais ir šarmais. Eteriuose deguonies atomo laisvoji elektronų pora lemia jų bazines savybes: su stipriomis protoninėmis rūgštimis sudaro oksonio druskas, su Lewiso rūgštimis – etiratus. Vandenilio jodidas ir vandenilio bromidas eterius skaido į halogenalkanus ir alkoholius arba fenolius. Nesimetriniai eteriai gaunami alkilhalogenidais arba halogenalkanais alkilinant alkoholiatus ar fenoliatus, simetriniai – dehidratuojant alkoholius (katalizatorius – koncentruota sieros rūgštis). Gamtoje dažniausiai randami arilmetileteriai, pvz., vanilinas. Eteriai – riebalų, dervų, dažiklių, lakų ir kitų organinių medžiagų tirpikliai, arileteriai – konservantai, antioksidantai, kvapiosios medžiagos, kai kurie eteriai turi insekticidinių savybių.
3035