èteris, jutimais nesuvokiama substancija, subtiliausias pasaulio elementas. Graikų mitologijoje eteris apibūdinamas kaip viršutinis dangus, skaidraus oro, dieviškumo sritis. Homero poemose eteris reiškia dangų, Dzeuso buveinę. Hesiodas ir orfikai eterį laikė vienu pirminių pasaulio pradų, jo siela. Senovės graikų filosofijoje eteris buvo penktasis pagrindinis elementas (greta ugnies, vandens, oro ir žemės). Platonas eterį laikė skaidriausia oro atmaina, jo atitikmeniu aukštesniame ir tikresniame pasaulyje, prasidedančiame virš dangaus. Pasak Aristotelio, eteris yra dieviška, dangiška, nemateriali, nedaloma, amžina substancija, tuo išsiskirianti iš kitų keturių pasaulio elementų, jam nebūdingi vidiniai prieštaravimai, todėl jis nekinta. Eteris palaiko pasaulio tvarką, juo sklinda šviesa. Anot Aristotelio, iš šio elemento sudaryti dangaus kūnai, todėl jie (kitaip nei žemiškieji) juda ratu amžinomis trajektorijomis. Naujųjų amžių gamtos filosofijoje eteris buvo suprantamas kaip hipotetinė substancija – besvorė, vientisa, visus esinius persmelkianti materija. Ilgainiui eterio filosofinį aiškinimą pakeitė gamtamokslinės teorijos. Iki 20 a. pradžios buvo aiškinama, kad eteriu sklinda šviesa ir elektromagnetinė sąveika. Buvo sukurta įvairių eterio modelių, bet kiekvienas jų galėjo paaiškinti tik tam tikrą reiškinių grupę. Kaip tarpininkui, pernešančiam energiją, eteriui buvo priskiriamos mechaninės savybės – tamprumas, tankis, tačiau jo nepavyko aptikti nei prietaisais, nei jutimo organais. Plėtojantis judančiųjų terpių optikai ir elektrodinamikai, 19 a. antroje pusėje eterio mechaninio modelio buvo atsisakyta. Iškilo klausimas, kokiu būdu eteris dalyvauja judėjime. H. R. Hertzas (Vokietija) 1890 sudarė judančių kūnų elektrodinamikos lygtis teigdamas, kad judantys kūnai velka eterį. Remiantis jo hipoteze, judėjimo eterio atžvilgiu negalima aptikti jokiais eksperimentais. H. R. Hertzo hipotezei prieštaravo A. H. Fizeau (Prancūzija) bandymas (jo rezultatai rodė, kad eteris iš dalies velkamas). H. A. Lorentzas (Nyderlandai) teigė, kad eteris nejuda ir visiškai nedalyvauja kūnų judėjime, kad turėtų egzistuoti vadinamasis eterinis vėjas. A. Michelsonas (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir jo sekėjai įrodė, kad eterinio vėjo nėra. Visas prieštaras panaikino A. Einsteino (Jungtinės Amerikos Valstijos) sukurta reliatyvumo teorija, pagal kurią eterio nėra.
2385