de Pasquier Étienne Denis (Etjenas Deni de Paskj 1767 04 21Paryžius 1862 07 05Paryžius, Prancūzijos valstybės veikėjas. Iš garsaus 16 a. teisininko É. Pasquier giminės. Kunigaikštis (1848). Prancūzų akademijos narys (1842).
Baigė Juilly (dabar Senos ir Marnos departamentas) jėzuitų kolegiją. 1787 tapo Paryžiaus parlamento patarėju. Buvo nuosaikių reformistinių pažiūrų. Per 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliuciją buvo giljotinuotas jo tėvas, pats É. D. de Pasquier 1794 suimtas apkaltinus rojalizmu. Po Termidoro perversmo (1794 07 27) paleistas į laisvę. Konsului J.‑J. de Cambacérèsui pasiūlius dirbo Valstybės taryboje. 1810 Napoleono I paskirtas policijos prefektu.
Restauracijos laikotarpiu valdant Liudvikui XVIII buvo teisingumo (1815, 1817–18) ir užsenio reikalų (1819–1820) ministras, valdant Karoliui X vengė bendradarbiauti su ultrarojalistais, valstybinės veiklos atsisakė. 1830–48 Perų rūmų pirmininkas. Nuo 1837 kancleris (paskutinis Prancūzijos kancleris). Prancūziją 1848 paskelbus respublika pasitraukė iš politikos.