etiològija (gr. aitia – priežastis + logos – mokslas), mokslas apie reiškinių atsiradimo priežastis ir sąlygas. Medicinoje etiologija tiria ligas sukeliančius išorinius ir vidinius veiksnius. Ligos priežastimi laikomas veiksnys, be kurio liga prasidėti negali (pvz., jei nėra atitinkamo sukėlėjo, žmogus, gyvūnas arba augalas nesusirgs). Išoriniai veiksniai (pvz., cheminės medžiagos, mikroorganizmai, elektros srovė) veikia organizmą iš aplinkos, vidiniai susidaro pačiame organizme (pvz., autoantikūnai, trombai). Didelę reikšmę turi paties organizmo ypatumai: imuninė sistema, kūno sudėjimas, paveldimumas, amžius, lytis. Ligai kilti dažnai padeda tam tikra organizmo būklė: nepakankama mityba, nusilpimas, stresas. Ligas skatina antisanitarinės buities sąlygos, alkoholizmas, narkomanija. Ligų priežastis bandė nustatyti dar senovės graikų gydytojas Hipokratas.
Etiologijos plėtotei didelės reikšmės turėjo R. Virchowo (Vokietija) 1858 paskelbta ląstelių patologijos teorija, taip pat infekcinių ligų sukėlėjų atradimas.
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje daugiausia tiriamos naujų (AIDS, SŪRS ir kitos) bei plačiai paplitusių (opaligės, vėžio, autoimuninių, psichikos, genetinių ir kitų) ligų atsiradimo priežastys.
2534