Etiòpijos architektūrà
Iki 12 amžiaus
Pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų architektūrai įtakos turėjo Pietų Arabijos kultūra. Statyta irigaciniai įrenginiai (vandens bokštai, užtvankos, tiltai), monumentalios, stačiakampio plano šventyklos iš akmenų, remiamos 4 akmeninių stulpų ant stilobato, dengtos plokščiais stogais su anga (Jehos bažnyčia Tigrės valstijoje, 4 a.), kartais apjuostos galerija (Haulti šventykla netoli Aksumo, 4 amžius).
Šiaurės Etiopijoje išliko Aksumo karalystės laikais (1–7 a.) statytų užtvankų, vandens bokštų, baseinų, nekropolių su monolitinėmis akmeninėmis stelomis (nekropoliai Aksume, 1–5 a.), 2–3 aukštų rūmų su vidiniais kiemais ir kolonų salėmis (5 rūmų ansamblių griuvėsiai Aksume, 4–5 a.; žymiausias – Tacha Mariamo, 85 × 120 m), apskritimo, kvadrato plano gyvenamųjų namų griuvėsių (visi – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1980). Pastatai statyti iš akmenų, ant aukštų pamatų, su laiptais prie pagrindinio įėjimo; gausiai puošti statulomis, juodmedžiu, raižytu medžiu, dramblio kaulu, paauksuotos bronzos statulomis.
4 a. paplitus krikščionybei statytos stačiakampio plano trinavės bažnyčios, vienuolynų ansambliai su medinėmis perdangomis, interjeras puoštas akmens ir medžio reljefais (Debre Damo vienuolynas su trinave bažnyčia, 6–8 a., bažnyčia Asmaroje, dabar Eritrėja, 5–7 a., bazilika su Kalebo ir Gebre-Mekkelio antkapiais Tigrės valstijoje, 6 amžius).
12–17 amžius
Šv. Jurgio bažnyčia Lalibeloje (12–13 a.)
12–13 a. į rytus nuo Tanos ežero pastatyta kryžminio ir bazilikinio plano uolų bažnyčių, kai kurios jų iš akmens blokų, vidurinė nava su skliautinėmis perdangomis, vidus puoštas akmens detalėmis, reljefiniais elementais, skulptūra. Išliko daugiau kaip 80 bažnyčių; 11 žymiausių uolų bažnyčių Lalibeloje – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1978). 14 a. Bet Amhare (dabar Uollo) statyti vienuolynų ansambliai, kurių centre buvo akmeninės bažnyčios su medinėmis kolonadomis, remiančiomis medines lubas su sijomis (Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Mekane Sillassėje). 17 a. įkurtas Gonderio miestas, apjuostas mūrine siena su 12 vartų. Miesto architektūroje vyravo barokas, paveiktas Europos (ypač Portugalijos) baroko. Buvo pastatyti akmeniniai dviaukščiai pilies tipo Fasilido rūmai (1667, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1979) su apskritimo plano kampiniais bokštais, arkadomis, barokiniu frontonu, skulptūromis, arkinių tiltų (4 arkų tiltas per Angerebo upę, Velnio tiltas Angerebo ir Kahos upių santakoje), nutiesta kelių.
18–19 amžius
18–19 a. Etiopijos architektūroje vyravo vietinės architektūros tradicijos, statiniuose neliko monumentalumo, puošnumo. Statytos stačiakampio arba kvadrato plano bažnyčios su paryškintu narteksu ir altorine dalimi (18 a. bažnyčios Jehoje ir Fremone), apskrito plano bažnyčios su galerijomis, dengtos kūgio formos šiaudiniais arba nendriniais stogais su bronzine arba keramine viršūne (Šv. Jurgio bažnyčia Adis Abeboje, Keturių žvėrių bažnyčia Aksume, Medhane Alemo bažnyčia Advoje, visos 19 amžius). Miestuose (Adis Abeboje, įkurta 1886, Gonderyje, Advoje) pastatyta kvadrato arba apskritimo plano sodybų su vidiniais ir išoriniais kiemais. Gyvenamieji namai mūryti iš akmenų, kartais rostverko (akmenų mūras su įmūrytomis medinėmis sijomis), dengti kūginiais šiaudiniais stogais.
19 a. antroje pusėje buvo statomi į didelius kaimus panašūs laisvo plano miestai (Adis Abeba, Mekele), tiltai, mokyklos, ligoninės, tiesiami keliai. 19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje kūrė architektai iš Azijos (indų architektas Hadži Kivas) ir Europos (Šveicarijos inžinierius A. Ligas, italų architektai Capucci, F. Castagna, graikų architektas F. S. Orfani).
20 amžius
Debre Libanoso vienuolyno bažnyčia Adis Abeboje (1961)
1934 pastatytas pirmasis pastatas iš betono ir stiklo – Nacionaliniai rūmai (architektas E. Kamecas), 1941 – Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (abu Adis Abeboje). 20 a. 6 dešimtmetyje patvirtinti miestų rekonstrukcijos planai (Adis Abebos; anglų architektas L. P. Abercrombie). 20 a. 6–7 dešimtmečio statiniai: Nacionalinis teatras (1955, prancūzų architektas A. Chomette’as, skulptorius Š. Mosionas, dailininkas A. Legge), Afrikos namai (1963, italų architektas A. Mezzedimi), Menų mokykla, universiteto biblioteka ir universiteto Statybos fakulteto rūmai (visus tris projektavo anglų architektas G. K. Fallekas), Vidaus reikalų ministerija (1966, architektas M. Tedrosas, g. 1921), Sheratono viešbutis (1969; visi Adis Abeboje), 8 dešimtmečio (pagal Jugoslavijos architektų projektus): ligoninės ansamblis, paštas, viešbutis (architektai B. Petrovićius, Z. Dragailovićius, C. Justićius), daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir visuomeniniai pastatai (visi Adis Abeboje), Arkiko, Zulos, Kokos upių hidroelektrinės (inžinieriai B. Jovanovićius, S. Sindelićius).
Pagal vokiečių architektų M. Guterio, P. Petzoldto planą pastatytas Bahir Daro miestas. Projektuoja Etiopijos architektai A. Bekele (Etiopijos ambasada Abudžoje, Nigerija, Voretos žemės ūkio mokykla Bahir Dare), M. Getahunas, T. Belay, V. E. Bekelis. Nuo 1963 Adis Abebos universiteto Technologijos fakultete veikia Architektūros ir miestų planavimo departamentas.
Pasaulio paveldo vertybės
Uolų bažnyčios Lalibeloje (nuo 1978), Fasilido rūmai Gonderyje (nuo 1979), Aksumas (nuo 1980), Hararo įtvirtintas miestas (nuo 2006), Konso kultūrinis kraštovaizdis (nuo 2011).
2972
Etiopijos kultūra
Etiopijos konstitucinė santvarka
Etiopijos partijos ir profsąjungos