Etiòpijos dail
Etiopijos dailėje susiliejo Afrikos ankstyvųjų amžių, Artimųjų Rytų, krikščionių ir musulmonų meno tradicijos. Pietų Etiopijoje aptikta neolito laikotarpio dolmenų, menhyrų, antkapinių plokščių iš akmens su schemiškomis žmonių figūromis ir simboliniais ženklais, akmeninių stulpų, pilkapių (Sodo rajono radiniai – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1980). Etiopijos šiaurės rytinėje dalyje rasta monochrominių arba spalvotų petroglifų, kuriuose vaizduojami gyvūnai (jaučių atvaizdai Šebbe, šeštas tūkstantmetis prieš Kristų), žmonės. Pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų ir pirmaisiais amžiais po Kristaus priešais šventyklas buvo įrengiami altoriai ir reljefinės sienelės su kalnų ožio atvaizdais. Skulptūroje vyravo akmeniniai sfinksai, žmonių figūrinės statulėlės (soste sėdinti moteris, Haulti, 5–4 a. pr. Kr.), marmuriniai sostai (sostas su iškaltais reljefais iš Haulti, 5–4 a. pr. Kr.), grubiai modeliuotos akmeninės ir bronzinės žvėrių statulėlės, terakotinės žmonių galvos‑kamščiai.
1–10 a. nekropoliuose statytos monolitinės obeliskų pavidalo plokštės (iki 33 m aukščio) iš rostverko (akmenų mūras su įmūrytomis medinėmis sijomis), kurias puošdavo reljefiškais architektūros motyvais – daugiaaukščių rūmų fasadais su durimis, langais, išryškinta medžio ir mūro konstrukcija (plokštės iš Aksumo, Bahir Daro). Gaminti moliniai ir akmeniniai indai, odos dirbiniai (skydai, žirgo balnojimo elementai), tauriųjų metalų papuošalai, dekoruoti ginklai, nuo 3 a. vidurio – monetos su valdovų atvaizdais. Pirmųjų amžių po Kristaus akmens raižyboje, keramikoje, auksinėse monetose ryšku helenizmo įtaka. 4 a. priėmus krikščionybę plito koptams būdingi reljefai su augaliniais ir geometriniais motyvais; dažnas kryžiaus ženklas. Vėliau įsivyravo Sirijos islamiškosios dailės ornamentika. Aksume veikė didžiausias Afrikos šiaurės rytinėje dalyje dramblio kaulo dirbinių turgus, Adulis garsėjo kaip juvelyrikos centras.
procesijų kryžius (bronza, 15 a. antra pusė, Etiopijos tyrimų institutas Adis Abeboje)
12–13 a. bažnyčios buvo gausiai puošiamos sudėtingu reljefiniu ornamentu. Ankstyviausi Etiopijos sienų tapybos fragmentai (šventųjų figūros, bibliniai siužetai, medžioklės scenos, geometriniai motyvai Lalibelos bažnyčiose, 12–13 a.) savo stilistika panašūs į 8–9 a. Persijos sienų tapybą. Pradėta plėtoti tapybos pano ant drobės. 14 a. tempera ant pergamento pradėtos tapyti miniatiūros, panašios į koptų, armėnų, sirų miniatiūras (nuo 15 a. jos vyravo Naujojo Testamento puošyboje); skyrėsi džiugia nuotaika, spalvingumu, dekoratyvumu. 14 a.–19 a. pirmoje pusėje Gesene veikė ikonų mokykla. Ikonos buvo tapomos ir raižomos ant medžio ar lako, joms būdinga dekoratyvi kompozicija, plokščia modeliuotė, ryškios spalvos, efektingi paauksavimai, vietiniai tipažai, sustingę judesiai. Išliko nedidelių akmeninių, manoma, vietoj antkapių naudotų plokščių.
Šv. Jurgis gelbsti merginą iš Beiruto (tempera, 17 a., Britų biblioteka)
17–19 a. plito puošnūs metaliniai kryžiai, batika dekoruoti medvilniniai audiniai, drabužiai, siūti iš siaurų ornamentuotų juostų, raštuoti pinti dirbiniai, keramika (ąsočiai, dubenys, arbatiniai, šviestuvai). Knygos buvo įrišamos į ornamentuotus odinius aptaisus. 19 a. antroje pusėje klostėsi nacionalinė tapybos mokykla, kurią veikė Europos dailė, ypač didelę įtaką darė vietinės miniatiūrų ir liaudies meno tradicijos. Susiformavo pasaulietinės tematikos tapybos žanrai: batalinis (Etiopijos ir Italijos armijos prieš mūšį 19 a.), buitinis, portretas, peizažas. Daugiausia buvo tapoma tempera ant pergamento, paveikslai lokalių spalvų, dekoratyvūs, kilimams būdingos ornamentinės kompozicijos. 19 a. skulptūrai didžiausią poveikį darė Vakarų Europos dailės tradicijos. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje bažnyčias dažniausiai dekoruodavo savamoksliai menininkai.
20 a. dailė įgavo individualesnę raišką. Plėtota tapyba, skulptūra, grafika, dailieji amatai. 20 a. pirmoje pusėje dauguma Etiopijos dailininkų įgydavo išsilavinimą Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, grįžę po studijų jie išpopuliarino aliejinę tapybą, Vakarų Europos dailei būdingas raiškos priemones. 1950 Adis Abebos, 1958 Asmaros (dabartinė Eritrėja) universitetuose įsteigti dailės fakultetai. 1957 Adis Abeboje atidaryta dailės mokykla. Jos mokiniai plėtojo realizmo, abstrakčiosios dailės (A. Skunderas, Bogossianas, g. 1937), ekspresionizmo su siurrealizmo elementais kryptis. Tęstos Etiopijos viduramžių tapybos tradicijos, siekta vaizdo ornamentiškumo. Nutapyta paveikslų istorijos, kultūros, nepriklausomybės kovų, afrikiečių buities (G. K. Desta, g. 1932, B. Bekkele, g. 1938), švenčių, papročių (B. Behre‑Cionas, g. 1938) temomis. Vienas žymiausių tapytojų A. F. Selamas (g. 20 a. 4 dešimtmečio pradžioje) sukūrė individualizuotų psichologinių portretų (Žmogaus su šautuvu portretas 1952), kovų už laisvę vaizdų (Viltis). Skulptoriai (T. Gizau, g. 1935, T. Mamecha, g. 1941, G. Kidane, g. 1941, Abebe, g. 1943) sukūrė realistinių portretų, buitinio žanro kompozicijų; kūriniai ekspresyvios stilizacijos, faktūriško paviršiaus. A. Tekle (g. 1932) reiškėsi skirtingose dailės srityse: dirbo kaip monumentalistas (vitražai Afrikos namuose Adis Abeboje, 1961), skulptorius (pulkininko Mekonninno paminklas Harare, 6 dešimtmečio pradžia), tapytojas (Motina Etiopija 1963), grafikas, dizaineris (tautinių kostiumų projektai). Po 1974 dailėje plėtotas ir socialistinis realizmas. 1977 Afrikos namuose Adis Abeboje atidaryta galerija, kurioje rengtos socialiai kryptingai kuriančių dailininkų ekspozicijos.
20 a. pabaigoje kultūrinis gyvenimas suaktyvėjo, buvo depolitizuotas, susibūrė dailininkų draugijų (Moterų dailininkių draugystė, įkurta 1992). Žymesni dailininkai: Z. Jetmgeta (g. 1941), E. Avoke (g. 1952), A. Assefa (g. 1958), M. Tafesse (g. 1960), M. Avalis (g. 1961), A. Vorku (g. 1964), G. G. Mariamas (g. 1965), G. Mekonnenas (g. 1965), E. Belete (g. 1968), F. Tesfate (g. 1968), K. Hailu (g. 1969). Didėjo susidomėjimas Etiopijos daile pasaulyje (1997 Niujorke, 2003 Vašingtone surengtos apžvalginės Etiopijos dailės parodos).
2972
L: Iskusstvo narodov Afriki Moskva 1975; R. J. Pankhurst Ethiopian Art and Architecture Lawrenceville–New Jersey 2003.
Etiopijos kultūra
Etiopijos konstitucinė santvarka
Etiopijos partijos ir profsąjungos