Etiopijos gamtinis žemėlapis
Etiòpijos gamtà
Reljefas
Didesnę Etiopijos dalį užima Etiopijos kalnynas, suskaidytas į pavienius masyvus; aukščiausias – Simeno kalnai (juose yra aukščiausias Etiopijoje Ras Dašano kalnas, 4620 metrų). Į šiaurės rytus nuo kalnyno yra Rytų Afrikos lūžių zona. Etiopijos kalnyną supa lygumos, vietomis pereinančios į 1500 m aukščio plynaukštes. Į šiaurės rytus nuo Etiopijos kalnyno yra Afarų įduba (joje yra Asalės ežeras; paviršiaus altitudė –116 metrų). Etiopijos grabenas skiria Etiopijos kalnyną nuo Somalio plokščiakalnio (vidutinis aukštis 1000–1500 metrų). Grabeno įdubos užpildytos nenuotakiais ežerais. Etiopijos teritorija – Afrikos platformos dalis. Šiaurinėse ir vakarinėse šalies teritorijos dalyse atsidengia kristalinis pamatas. Nuosėdinė danga (storis iki 7 km) susideda iš jūrinių ir žemyninių mezozojaus ir kainozojaus uolienų. Vietomis išlikę viršutinio paleozojaus ledyninių darinių.
kalnai Gonderio apylinkėse (Simeno nacionalinis parkas)
Etiopijos plynaukštės padengtos šarminiais bazaltais – trapais. Aktyvus seismingumas ir vulkanizmas.
Klimatas
Klimatas musoninis subekvatorinis. Etiopijos kalnyne iki 1700–1800 m aukščio metinė temperatūra daugiau kaip 20 °C, aukščiau 13–18 °C. Afarų įduba – viena karščiausių Žemės vietų (liepos vidutinė temperatūra 35 °C, aukščiausia temperatūra 44 °C). Pietryčiuose per metus iškrinta 150–600 mm kritulių, vidurinėje dalyje ir pietvakariuose – 1500–1800 mm kritulių.
Mėlynasis Nilas (Tis Isato krioklys netoli Tanos ežero)
Vidaus vandenys
Didžiausios Etiopijos upės priklauso Nilo baseinui. Daugiausia upių Etiopijos kalnyne: į Nilą teka Mėlynasis Nilas ir Atbara (lietinguoju laikotarpiu jos sudaro atitinkamai 69 % ir 22 % Nilo nuotėkio), į ežerus – Avašas ir Omo. Somalio plokščiakalnyje upių mažai, jos teka į Indijos vandenyną: Genale, Shabeelle. Didžiausias ežeras Tana yra Etiopijos kalnyne, 1830 m aukštyje (plotas per potvynius apie 3600 km2). Daugiausia ežerų Etiopijos grabene (Abajos ežeras, 1256 km2). Afarų įduboje ežerai druskingi.
Ašangi ežeras
Dirvožemiai
Šalies rytuose, Etiopijos grabene ir Etiopijos kalnyno rytiniuose šlaituose (iki 1500 m) vyrauja akmeningi sausų savanų ir pusdykumių smėlžemiai, kalciažemiai ir gipsažemiai, rytinėje Somalio plokščiakalnio dalyje jie padengti gipsu ir klintimi. Drėgnose Etiopijos kalnyno dalyse ir giliuose slėniuose (iki 1500 m) vyrauja blizgažemiai, iki 2200–2400 m aukščio – savanų ir retmiškių geltonžemiai, derlingi verstžemiai bei vulkanžemiai, susidarę dūlant bazaltams, dar aukščiau (iki 3500 m) – akmeningi rudžemiai.
Augalija ir gyvūnija
gelados
Lygumose ir plynaukštėse – savanos, upių slėniuose – miškai. Šalies rytuose, šiaurėje ir pietuose – savana su akacijomis, pusdykumės ir dykumos. Etiopijos kalnyne vertikalus augalijos zoniškumas: savanos, atogrąžų miškai, retmiškiai, aukštikalnių atogrąžų augalija, kalnų pievos. 1200–2000 m aukštyje – amžinai žaliuojantys miškai. Miškai užima 25 % šalies teritorijos. Veisiasi šakalai, hienos, lapės, leopardai, gepardai, hipopotamai, žirafos, zebrai, antilopės, beždžionės, nubiniai ožiai (kalnuose), labai retai – drambliai, baltieji ir juodieji raganosiai, iš roplių – gekonai, kobros, pitonai, chameleonai, Nilo krokodilai. Gausu paukščių: stručiai, nektarinukės, afrikiniai marabu. Yra endeminių gyvūnų.
Aplinkos apsauga
Saugoma 15,74 % (178 725 km2) šalies teritorijos. 16 nacionalinių parkų: Abijatta-Šallos, Alitašo, Arsi kalnų, Avašo, Balės kalnų, Borenos (didžiausias, plotas 45 366 km2), Chebera Churchuros, Donkoro Chakos, Gambellos, Kafta-Sheraro, Mago, Mazės, Nech Saro, Omo (seniausias, įsteigtas 1959), Yangudi Rassos. 6 laukinės gamtos draustiniai. Simeno nacionalinis parkas (nuo 1978), Avašo žemupio slėnis (1980), Omo žemupio slėnis (1980), Konso kraštovaizdis (2011) – asaulio paveldo vertybės. 5 biosferos rezervatai (UNESCO programa Žmogus ir biosfera) – Kafos (nuo 2010), Yayu (2010), Shekos (2012), Tanos ežero (2015), Majang miško (2017).
Balės kalnų nacionalinis parkas
Etiopijos konstitucinė santvarka
Etiopijos partijos ir profsąjungos