Etiòpijos–Itãlijos kara
I karas vyko 1895–96. Etiopijos imperatoriui Menelikui II pasipriešinus Italijos siekiams įvesti šalyje protektoratą, 1895 pabaigoje italų kariuomenė (apie 35 000 žm., vadas generolas O. Baratieri) įsiveržė į Etiopiją. Didesnė Meneliko II kariuomenė (apie 120 000 žm.) privertė trauktis italų karines pajėgas, o 1896 03 01 laimėjo Advos mūšį. 1896 10 Adis Abebos taikos sutartimi Italija pripažino Etiopijos nepriklausomybę. Per šį karą žuvo apie 15 000 Etiopijos, apie 9000 Italijos karių.
II karas (1935–36) prasidėjo Italijos kariuomenei (apie 100 000 žm., vadas maršalas P. Badoglio) 1935 10 03 įsiveržus į Etiopiją. Prastai ginkluota ir apmokyta Etiopijos imperatoriaus Hailės Selasijės I kariuomenė atkakliai priešinosi, tačiau italai 1936 04 09 nugalėjo ją mūšyje prie Ašangi ežero, 05 05 užėmė Adis Abebą ir laimėjo karą. Italų pergalę šiame kare lėmė techninis pranašumas (jie turėjo karo lėktuvų, naudojo nuodingąsias dujas). Tautų Sąjunga paskelbė Italiją šalimi agresore ir taikė ekonomines sankcijas (buvo neveiksmingos). 1936 06 01 okupuota Etiopija su italų kolonijomis Eritrėja ir Italijos Somaliu buvo sujungta į Italijos Rytų Afrikos (1936–41) valdą; Italijos karalius Viktoras Emanuelis III ėmė tituluotis Etiopijos imperatoriumi.
-Italijos–Etiopijos karai