Etiòpijos kalnýnas, Abisnijos kalnýnas, yra Afrikos šiaurės rytuose, Etiopijoje ir Eritrėjoje (Eritrėjos kalnynas). Etiopijos kalnynas aukštėja iš pietvakarių į šiaurės rytus (nuo 1800 m iki 3000 m). Etiopijos kalnyno šiaurėje – luistikalniai, susidarę iš kristalinių uolienų, pietuose – ambai. Aukščiausi yra Simeno kalnai (Ras Dašano viršūnė, 4620 m); į pietvakarius nuo jų – tektoninė įduba, joje telkšo Tanos ežeras. Rytinė Etiopijos kalnyno dalis stačiomis pakopomis leidžiasi gilaus Etiopijos grabeno link, kuris skiria Etiopijos kalnyną nuo Somalio plokščiakalnio. Kalnynas seismiškai aktyvus. Klimatas musoninis subekvatorinis. Etiopijos kalnyno vakariniuose šlaituose vasarą iškrinta iki 1500 mm kritulių, rytiniuose – vasaros sausos, dažni karšti fenai, kritulių iki 500 mm (daugiausia žiemą). Upių tinklas tankus (dauguma jų priklauso Nilo baseinui). Didžiausios upės – Mėlynasis Nilas, Atbara, Baro; teka giliais kanjonais, slenkstėtos. Augalija gausesnė vakariniuose Etiopijos kalnyno šlaituose. Ryškus vertikalusis zoniškumas. Iki 1700–1800 m aukščio auga drėgnieji atogrąžų miškai (metinė vidutinė temperatūra 20 °C), aukščiau – varpinių žolių ir sausosios savanos, iki 2400 m – savanos su palmėmis ir akacijomis (temperatūra 13–18 °C), iki 4000 m – spygliuočių miškai, pereinantys į aukštikalnių stepes (ryškūs temperatūros svyravimai). Veisiasi žirafos, zebrai, antilopės, liūtai, leopardai, lūšys, hienos, hipopotamai, beždžionės; gausu paukščių.
-Eritrėjos kalnynas
1795