Etiòpijos mùzika.
Etiopijos tautų muzika
Etiopijos muzikantas muša būgną per Trijų Karalių eitynes
Centrinės Etiopijos tautų (amharų, tigrių) muzika vienbalsė; paplitę dainuojamieji šokiai zefenai, karo dainos – fukeros, raudos – mušai; jų melodijos pagrįstos pentatonika, gausu melizmų. Galų tautos muzikoje gausu vokalinių žanrų; dainų tematika atspindi darbo pobūdį. Pietvakarių Etiopijos tautų muzikinėje kultūroje vyrauja instrumentiniai ansambliai (fleitos, ragai); pasitaiko įvairių tipų daugiabalsiškumo (dažni sudėtingi daugiabalsiai chorai). Paplitus islamui (10–12 a.) daugelio Etiopijos tautų muzikai įtakos turėjo arabų muzikinė kultūra.
Centrinėje Etiopijoje naudojami instrumentai: chordofonai – begana (8–10 stygų lyra), kraras (6 stygų lyra), masingas (vienstygis, panašus į smuiką); aerofonai – embilta (3 išilginių fleitų komplektas), Pano fleita; įvairūs membranofonai: amato (įvairūs būgnai), nagaritas (timpanai). Etiopijos pietvakariuose pasitaiko 2–6 m ilgio bambuko trimitų, įvairių fleitų (ir Pano), ragų; Nilo tautos vartoja ksilofonus ir lamelafonus. Tradicinės Etiopijos muzikinės kultūros puoselėtojai buvo profesionalūs dainiai azmariai. Jie dažniausiai tarnaudavo didikų rūmuose, keliaudavo, dainuodavo istorines, karo dainas pritardami masingu arba kraru. Haminai (atstumtųjų kastos nariai) dainuodavo grupėmis a cappella.
koncertuoja regio muzikos kompozitorius ir atlikėjas R. Kawintsebas (2015)
Religinė muzika
Etiopijos muzikinė kultūra patyrė įvairių kultūrų (senovės Egipto, senovės judėjų, vėliau arabų ir kai kurių afrikietiškųjų) įtaką. Etiopijoje, nuo 8 a. izoliuotoje nuo kitų kultūrų įtakos, susiklostė saviti muzikos stiliai ir žanrai. 5–6 a., paplitus krikščionių monofizitų tikėjimui, bažnyčiose svarbūs buvo liturginiai šokiai. Vienuolynuose imta steigti dainavimo mokyklas, kurios rengė aukštos kvalifikacijos dainininkus (debterus). Liturgines giesmes giedodavo choru a cappella (unisonu, kai kada pasitaiko heterofonijos elementų) arba pritariant sistrui cynacyliui ir būgnui keberui (šie instrumentai vartojami tik liturgijoje). Giesmėms būdinga chromatika, gausi ornamentuotė. Antifonalą Degua ir kitus rinkinius sudaro giesmių tekstai su mnemoninės (arba Etiopijos) notacijos ženklais; tai tarp teksto eilučių užrašyti ženklai, raidės ir skaičiai, žymintys melodijos posūkius. Šią notaciją, vadinamąją melekket, 16 a. viduryje sukūrė kunigai A. Gera ir A. Reguelis.
Europietiškos muzikos įtakos
20 a. į Etiopiją ėmė skverbtis Europos kultūros elementai. Kompozitorius K. Jofatacha Negusse, A. Melaku Beggo-Seu pirmieji pradėjo vartoti europietišką notaciją. Miestuose muziką pradėta atlikti viešai. Apie 20 a. viduryje pradėta steigti europietiškus instrumentinius ansamblius, orkestrus, kuriuos sudarė modifikuoti nacionaliniai instrumentai. 6–7 dešimtmetyje susidomėta Etiopijos folkloru. Žymiausi Etiopijos muzikologai: A. Kebede, T. Lepisa, T. Lemma.
Muzikinės institucijos
Adis Abeboje veikia Jaredos nacionalinė muzikos mokykla (įsteigta 1963), universiteto Meno fakultetas ir Meninės kūrybos centras (nuo 1363). Veikia Muzikos asociacija. Nacionaliniame, Patriotiniame ir Raso teatruose veikia Etiopijos tradicinės muzikos ansambliai.
1915
Etiopijos kultūra
Etiopijos konstitucinė santvarka
Etiopijos partijos ir profsąjungos