etiòpinė srits, viena sausumos zoogeografinių sričių. Apima Afriką į pietus nuo Sacharos, Arabijos pusiasalio pietinę dalį, Madagaskaro ir Seišelių salas (kai kurie zoogeografai šias salas išskiria į atskirą sritį). Etiopinė sritis skirstoma į Rytų, Vakarų, Pietų Afrikos ir Madagaskaro posričius.
Fauna labai gausi, panaši į Indijos–Malajų srities fauną. Ypač daug žinduolių: apie 55 šeimos (be jūrinių), iš jų apie 15 endeminių (hipopotaminiai, žirafiniai, vamzdžiadantiniai, tenrekiniai, auksakurminiai, straubliniai kirstukai, iš primatų – mažieji lemūrai, lemūriniai, indriniai, galaginiai, laibapirščiai, iš graužikų – dygiauodegės voverės skraiduolės, pėdūnai; damaniniai paplitę beveik visoje srityje); kelios žinduolių šeimos bendros su Indijos–Malajų sritimi (drambliniai, raganosiniai, elniukiniai, žmoginės beždžionės, loriniai, skujuotiniai). Iš poranagių gausu dykaraginių: įvairios antilopės (kuoduotieji dukeriai, arklinės antilopės, vandeniniai ožiai, dikdikai, oriksai, mažosios antilopės, sraigtaragės antilopės, antilopės gnu, tikrosios gazelės), afrikiniai buivolai; neporanagiai – afrikiniai asilai, 3 zebrų rūšys (kalniniai, dykuminiai ir savaniniai zebrai) ir 2 raganosių rūšys (baltieji ir juodieji raganosiai). Plėšrieji: liūtai, leopardai, gepardai, 4 hieninių rūšys (dėmėtosios, rudosios, dryžuotosios ir urvinės hienos), hieniniai šunys; primatai: kalninės ir lyguminės gorilos, šimpanzės, mažosios šimpanzės, pavianai, markatos, gverecos, mangabiai. Nėra tikrųjų elnių, lokinių ir kurminių. Paukščiai: afrikiniai stručiai, patarškės, klumpiasnapiai garniai, sekretoriai, bananlesiai; su Indijos–Malajų sritimi bendri – ragasnapiai, pitos, medrodžiai. Iš roplių gausu (ypač Madagaskare) chameleonų, kiti ropliai – krokodilai, varanai, gekonai, agamos, kobros, pitonai – labiau paplitę ekvatorinėje juostoje; panašiai paplitę ir bekojai varliagyviai (kirmrausos). Nėra uodegotųjų varliagyvių. Apie 50 šeimų gėlavandenių žuvų; svarbiausios: daugiapelekės, protopterai, characidai (bendri su neotropine sritimi).
2005