etiùdas (pranc. étude), instrumentinė pjesė, skirta atlikimo technikai lavinti; virtuoziškas instrumentinės muzikos kūrinys. Iki 19 a. etiudai buvo kuriami tik kaip muzikos mokymo uždaviniai. Muzikos mokymo praktikoje naudojami Johanno Baptisto Cramerio, M. Clementi, C. Czerny etiudai fortepijonui, R. Kreutzerio, Pierre Rode’o, P. M. F. Baillot etiudai smuikui, D. Popperio etiudai violončelei ir kiti. 19 a. atsirado etiudų, skirtų koncertiniam atlikimui. Koncertinis virtuoziškas etiudas ypač suklestėjo kompozitorių romantikų kūryboje fortepijonui. Miniatiūros formos etiudų, artimų preliudui, sukūrė F. Chopinas, stambios formos etiudų, pagrįstų monoteminiu principu, – F. Lisztas, variacijų formos etiudų – J. Brahmsas. Meniškai vertingų koncertinių etiudų smuikui sukūrė N. Paganini. 20 a. koncertinių etiudų sukūrė C. A. Debussy, A. Skriabinas, B. Bartókas, K. Szymanowskis, O. Messiaenas ir kiti.
3051