ètmono tesmas, ddžiojo ètmono tesmas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismo institucija, 16 a.–1764 veikusi karo arba kariuomenės rinkimo, jos žygio ar stovyklavimo metu.
Nagrinėjo karių bylas dėl nusikaltimų (karo tarnybos vengimo, pabėgimo iš kovos lauko, plėšikavimo, smurtinio užpuolimo, sužeidimo ar nužudymo), t. p. dėl žalos padarymo civiliams asmenims.
Didysis etmonas skirdavo teisėjus, kaltintoją, pasirūpindavo kaltininką pristatyti etmono teismui, pareikšdavo savo valią sprendžiant bylą, tvirtindavo sprendimą ir pasirūpindavo jį įvykdyti.
Bylas, susijusias su mirties bausmės (nuo 1648) skyrimu, didysis etmonas paprastai sprendė kartu su patarėjais (pulkininkais, rotmistrais, poručikais). Bylas dėl menkesnių nusikaltimų ar žalos padarymo nagrinėjo etmono skirti teisėjai (funkcijos prilygdavo prokurorų funkcijoms), o žygio metu ir stovyklaujant – karužai (vėliavininkas), kaštelionai ir vaivados. Jų sprendimą buvo galima apskųsti didžiajam etmonui; jo sprendimai dėl bausmės skyrimo buvo galutiniai.
Dėl karių padarytos žalos civiliams asmenims buvo galima pateikti apeliaciją Lietuvos Vyriausiajam Tribunolui arba ieškinį perkelti į Pilies teismą ar žemės teismą.
Etmono teismo bylos buvo nagrinėjamos pagal etmonų artikulų, seimų konstitucijų ir Lietuvos Statuto nuostatus.
Etmono teismo funkcijas 1765 perėmė Karo komisijos teismas.
1008