Etnà, veikiantis ugnikalnis Italijoje, Sicilijos saloje; aukščiausias Europoje. Stratovulkanas. Vienas aktyviausių ugnikalnių pasaulyje. Aukštis (kintantis) 3357 m (2022).
Susidaręs iš trachito ir bazalto. Viršūnėje sniegas. Iš viršūnės kraterio nuolat veržiasi garai ir dujos, ugnikalniui suaktyvėjus – vulkaninės bombos, pelenai. Šlaituose yra daugiau kaip 270 šoninių kraterių; rytiniame apie 1000 m gylio stačiasienis plyšys (Valle del Bove kalderos liekanos). Lavoje daugiau kaip 200 urvų; didžiausias – Grotta dei Tre Livelli (ilgis 1,75 km, deniveliacija 400 metrų). Etnos papėdė ir žemutiniai šlaitai tankiai apgyventi; ugnikalnio aplinkoje (30 km spinduliu) įsikurę apie 1 017 000 gyventojų. Iki 800–900 m aukščio – dirbami laukai, sodai, vynuogynai, iki 2200 m – miškai (ąžuolų, bukų, kaštonų), aukščiau – alpinės pievos, nuo 3000 m – sustingusios lavos plotai. Regiono derlingumą lemia ugnikalnio kūriamas mikroklimatas – rytais susiformuojančių ir viršūnę dengiančių debesų drėgmė pamažu leidžiasi šlaitais ir įsiskverbia į ugnikalnio porėtas uolienas. Plyšiuose besikaupiantis ir po visą kalną išsisklaidžiantis (kaip kempinėje) vanduo nedideliais upeliais suteka į slėnį, todėl, nepaisant karšto ir sauso klimato, regioną dengia tiršta žalumos skraistė.
Etna
Etnos šlaite, 2942 m aukštyje, veikia vulkanologijos observatorija. Turizmas. Nuo Catanijos miesto iki 1880 m aukščio nutiestas plentas ir lynų kelias. 2013 Etnos ugnikalnio aukščiausia (negyvenama) dalis (plotas 192,37 km2) įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.
Etnos išsiveržimas (iš Bocca Nuova kraterio)
Nuo 1500 pr. Kr. būta daugiau kaip 200 išsiveržimų; didžiausias 1669 (sugriauta Catania). 2001 Etna vėl suaktyvėjo, smarkiai išsiveržė 2002. Stipresni ar silpnesni išsiveržimai vyksta kasmet; paskutinis prasidėjo 2013 ir tęsiasi (2022).
-Mount Etna; -Mont Etna