etnobotãnika (etno… + botanika), disciplina, tirianti augalinės kilmės vaistinių medžiagų naudojimą tradiciniam gydymui. Remiasi kultūrine ir socialine antropologija, botanika, etnologija, folkloristika, medicina. 19 a. susiformavus vakarietiškai pozityvistinio mokslo tradicijai etnobotanika tapo antropologinių (neeuropinių kultūrų) arba etnologinių (tradicinių Europos kultūrų) tyrimų sritimi, 20 a. antroje pusėje – savarankiška disciplina (išpopuliarėjo Vakaruose susidomėjus neeuropinėmis medicinos sistemomis, ypač psichotropinio poveikio augalinėmis medžiagomis ir meditacija).
Etnobotanika Lietuvoje
Etnobotanika pradėjo formuotis 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje, kai, kilus tautinio atgimimo judėjimui, pradėta rinkti, saugoti ir skelbti etninės kultūros medžiagą (daugiausia nuveikė J. Basanavičius, G. Petkevičaitė-Bitė). Nuo 20 a. antros pusės tiriama tradicinė kaimo vaistininkystė, žolininkystė, žolininkų naudojami vaistiniai augalai (jie klasifikuojami pagal tai, kokioms ligoms gydyti vartojami), jų rinkimo, paruošimo ir vartojimo ypatybės. Žymiausi 20 a. pabaigos–21 a. pradžios etnobotanikos specialistai: E. Šimkūnaitė, Jadvyga Balvočiūtė, J. Vasiliauskas (liaudies medicina).
2526