etnocentrizmas

etnocentrzmas (etno… + lot. centrum – vidurys), kitų kultūrų ar visuomenių vertinimas remiantis tik savo kultūros, visuomenės kriterijais. Jam būdingas polinkis grupę, kuriai priklausoma, vertinti geriau nei kitas. Etnocentrizmas gali pasireikšti perdėtu savo grupės pranašumo vertinimu ir kitų grupių menkinimu. Etnocentrizmui būdinga nepagrįsta prielaida, kad savoje grupėje paplitusios savybės yra ar turi būti būdingos visiems, t. y. ir kitų visuomenių žmonėms. Etnocentrizmo terminą pirmą kartą pavartojo L. Gumplowiczius veikale Rasių kova (Rassenkampf 1883) ir W. G. Sumneris veikale Papročiai (Falkways 1906). Pasak W. G. Sumnerio, etnocentrizmas yra universali žmogaus savybė visus aplinkinio pasaulio reiškinius vertinti remiantis grupės, kuriai priklausoma, vertybėmis. 20 a. etnocentrizmo sąvoka plačiai vartota socialinėje ir kultūrinėje antropologijoje, etnologijoje, sociologijoje. Socialinėje psichologijoje domėtasi etnocentrizmo matavimo rodikliais, atlikta eksperimentų (Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas H. Tajfelis). Nuo 20 a. antros pusės remiantis etnocentrizmu nagrinėjamos kultūrinio reliatyvizmo, daugiakultūriškumo, nelygybės problemos.

2714