etnogrãfinis žemlapis, grafinis vaizdas, rodantis įvairių laikotarpių tautų ar jų dalių etninės kultūros reiškinių ir realijų paplitimą. Naudojamos kartogramos ir kartodiagramos.
19 amžiuje etnografinius žemėlapius pradėta sudarinėti Vokietijoje ir Rusijoje. Nuo 20 amžiaus daugelio Europos šalių etnografiniais žemėlapiais iliustruojami etnologų apibendrinamojo pobūdžio darbai, monografijos, studijos ir straipsniai.
Lietuvių etnologinėje literatūroje etnografiniai žemėlapiai plačiau paplito nuo 20 amžiaus 6 dešimtmečio, kai etninę kultūrą pradėta tirti visoje šalyje. Paskelbta žemdirbystės (P. Dundulienė, V. Milius), linininkystės (A. Vyšniauskaitė), gyvulininkystės (I. R. Merkienė), trobesių (I. Butkevičius), transporto priemonių (J. G. Morkūnienė), audinių (V. Savoniakaitė), drabužių (V. Kulikauskienė, I. Šidiškienė), valgių (I. R. Merkienė, V. Milius), gimtuvių ir krikštynų papročių (R. Paukštytė), jaunimo papročių (Ž. B. Šaknys) ir kitų žemėlapių.
2691