etnomuzikologija

etnomuzikològija (etno… +muzikologija), mùzikos antropològija, mùzikos etnogrãfija, mùzikos etnològija, mùzikos folklorstika, etnologijos ir muzikologijos šaka, tirianti etninę muziką. Τiria vokalinę (dainos, giesmės, raudos, šūksniai), instrumentinę (muzikos instrumentai, grojimo būdai, repertuaras), choreografinę (šokiai, rateliai, žaidimai, judesiai) ikivalstybinės ir šiuolaikinės visuomenės etninę muziką.

Termino įsitvirtinimas

Terminas etnomuzikologija įsitvirtino 20 a. viduryje. Iki tol (kartais ir 21 a. pradžioje) buvo vadinama muzikos antropologija (Šiaurės Amerikoje), muzikos etnografija (Vakarų ir Vidurio Europoje), muzikos folkloristika (Rytų Europoje). Gyvuoja (kartais ir susipina) 2 etnomuzikologijos pagrindinės kryptys: etnologinė ir muzikologinė.

Etnologinė kryptis

Etnologinė etnomuzikologijos kryptis klostėsi 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Vakarų ir Vidurio Europoje (Vokiškoji ir Vienos mokyklos), nuo 20 a. vidurio Šiaurės Amerikoje ir kai kuriose Šiaurės Europos šalyse. Ši etnomuzikologijos kryptis tiria etninę muziką kaip etninės istorijos šaltinį žmonijos kultūros kontekste; muzika yra tik priemonė etnokultūros, etnogenezės ir kitoms problemoms spręsti. Naudojami savi ir etnologijos, archeologijos, kalbotyros, sociologijos ir kiti tyrimo metodai.

Muzikologinė kryptis

Muzikologinė etnomuzikologijos kryptis klostėsi 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Šiaurės Amerikoje, nuo 20 a. vidurio Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje. Ši etnomuzikologijos kryptis tiria (užrašo, nagrinėja, sistemina) etninės muzikos sandarą ir jos dėsningumus. Taikomi daugiausia akademinės muzikos, akustikos, kitų mokslų tyrimo metodai.

Raida

Etnomuzikologija pradėjo klostytis 19 a. pabaigoje. Austrijos muzikologas G. Adleris etninės muzikos tyrimams apibūdinti 1885 pavartojo terminą lyginamoji muzikologija (vok. vergleichende Musikwissenschaft). 20 a. pradžioje etnomuzikologiją pagrindė O. Abrahamas, E. M. von Hornbostelis, C. Sachsas, C. Stumpfas, 20 a. viduryje ir vėliau išplėtojo G. Herzogas, M. J. Herskovitsas, M. Hoodas, M. Kolińskis, J. Kunstas, A. P. Merriamas, B. Nettlas, A. Schaeffneras ir kiti.

Vakarų ir Šiaurės Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje etnomuzikologai daugiausia rengiami universitetuose, Vidurio ir Rytų Europoje – aukštosiose muzikos mokyklose. Veikia Tarptautinė tradicinės muzikos taryba (International Council for Traditional Music, nuo 1947) ir Etnomuzikologijos draugija (Society for Ethnomusicology, nuo 1955), leidžiami etnomuzikologijos tarptautiniai žurnalai, biuleteniai.

Lietuvos etnomuzikologija

Lietuvos etnomuzikologijos pradžia sietina su kanauninko A. Sabaliausko (slapyvardis Žalia Rūta) darbais (1904, 1911, 1916), kuriuose pateikiama ir aptariama Šiaurės rytų Aukštaitijos etninė muzika. Terminas etnomuzikologija Lietuvoje pradėtas vartoti 20 a. 8 dešimtmetyje (iki tol etnomuzikologija vadinta folkloristika), įteisintas 1989 Lietuvos konservatorijoje (nuo 2004 Lietuvos teatro ir muzikos akademija) įkūrus Etnomuzikologijos katedrą. Etnologinę etnomuzikologijos kryptį pagrindė J. Žilevičius (nuo 1927), Z. Slaviūnas (nuo 1937), S. Paliulis (nuo 1959), nuo 20 a. 8 dešimtmečio plėtojo R. Apanavičius, A. V. Baika, M. Baltrėnienė, E. Morkūnienė, A. Motuzas, K. Poškaitis, A. Vyžintas. Muzikologinę etnomuzikologijos kryptį pagrindė J. Čiurlionytė (nuo 1938), nuo 20 a. 6 dešimtmečio plėtojo L. Burkšaitienė, G. Četkauskaitė, nuo 9 dešimtmečio R. Astrauskas, D. Račiūnaitė-Vyčinienė, R. Sliužinskas. Etnomuzikologijos tyrimai atliekami Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedroje ir Etnomuzikologijos skyriuje (įkurtas 1993), Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedroje (įkurta 1991), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Etnologijos ir folkloristikos katedroje (įkurta 1992) bei Šv. Antano religijos studijų institute prie VDU Katalikų teologijos fakulteto (Kretingoje; įkurta 1995), Etnomuzikos institute (Vilniuje; įkurta 1992).

L: J. Kunst Ethnomusicology Amsterdam ³1959; A. P. Merriam The Anthropology of Music Evanston 1964; A. Czekanowska Etnografia muzyczna: Metodologia i metodyka Warszawa 1971; B. Nettl The Study of Ethnomusicology Urbana 1983.

764