etrùskų architektūrà
Plėtojosi 8–1 a. pr. Kr., klestėjo 8–7 a. prieš Kristų. Skiriami laikotarpiai: orientalinis (8–7 a. pr. Kr.), archajinis (6–5 a. pr. Kr.), klasikinis (5–3 a. pr. Kr.) ir helenistinis (3–1 a. pr. Kr.).
Ankstyvajam menui įtaką darė Villanovos kultūra (900–500 pr. Kr.), vėliau reiškėsi Mažosios Azijos ir senovės Graikijos poveikis. Etruskai statė miestus upių pakrantėse ir jų santakose (Spina), ant sunkiai prieinamų kalvų, terasomis besileidžiančių žemyn (Kluzijus). Miestų planai priklausė nuo reljefo, juos juosė aukštos, storos (3–5 m pločio) kiklopinio arba kvadrinio mūro tvirtovių sienos su bokštais ir arkiniais vartais, puoštais skulptūromis ir reljefais. Gerą statybos ir inžinerijos techniką rodo uolose iškalti arba iš tašytų akmenų nutiesti keliai su kanalizacijos sistema, upių kanalai, upių ir kalnų šlaitus jungiantys tiltai ir viadukai.
Seniausi (8–7 a. pr. Kr.) gyvenamieji namai buvo ovalo arba apskritimo plano (nustatyta pagal išlikusias namų formos urnas), klasikiniai – stačiakampio plano iš akmenų (pamatai), nedegtų plytų (sienos) ir medžio (sijos), su simetriškomis patalpomis aplink atrijų. Namus dengdavo aukštais dvišlaičiais arba keturšlaičiais stogais su anga, pro kurią į vidų patekdavo šviesa, o į viduryje įrengtą baseiną − lietaus vanduo. 7 a. pr. Kr. pabaigoje pradėti statyti prostilai su terakotinių čerpių dvišlaičiais stogais, trikampis frontonas puoštas ryškiaspalviais terakotiniais antefiksais ir akroterijais, figūrinėmis kompozicijomis, o antablementas – terakotinėmis plytelėmis.
Šalia miestų buvo įrengiami nekropoliai: Pietų Etrūrijoje buvo iškertami uolose, o Šiaurės Etrūrijoje statyti tumulai – pusrutulio arba kūgio pavidalo tašytų tufo blokų kalvos su viduje įrengtomis 1–3 stačiakampėmis laidojimo patalpomis (Populonija, Vetulonija, 7 a. pr. Kr.), į kurias vedė dromas (siauras koridorius), dengė netikrasis kupolas; iš žemės išsikišęs jo viršus būdavo užpilamas žeme ir apjuosiamas neaukšta akmens siena – krepidoma. Nuo 6 a. pr. Kr. vyraujančia kapavietės konstrukcija tapo tufo uolienoje iškirsta kamera (uolų kapavietės netoli Volateros ir Castel d’Asso) su akmeniniais baldais. 3–2 a. pr. Kr. individualias kapavietes pakeitė sudėtingo plano kompleksai su daugeliu patalpų ir nišomis sienose urnoms ir sarkofagams (Volumnų šeimos kapavietė Peruzijoje, dabartinėje Perugioje).
2972