euantinė teorija

euántinė teòrija (gr. euanthēs – žydintis), strobilnė teòrija, augalų žiedo kilmės teorija. Pagal euantinę teoriją, žiedas kilęs iš paprasto ūglio metamorfozės būdu. Pušūnų ūglys virtęs kankorėžiu (strobilu), iš pakitusio kankorėžio atsiradęs magnolijūnų žiedas. Ūglio viršūnė virtusi žiedsosčiu, lapai – apyžiedžiu, kuokeliais, piestele. Euantinė teorija teigia, kad magnolijūnai kilę iš išmirusių pušūnų benetitainių, turėjusių dvilyčius, panašius į žiedą, kankorėžius, arba iš dar nežinomų išmirusių pušūnų, turėjusių žiedišką kankorėžį (antostrobilą). Pagal euantinę teoriją, primityviausi magnolijūnai yra magnolijinių šeimos augalai: jų žiedas turi ūglio bruožų, sutelktinis vaisius panašus į kankorėžį. Euantinę teoriją atskirai sukūrė 1893 C. Bessey (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir 1896 G. Hallieras (Vokietija).