Euboja
Eubojà (Euboia, Èvvoia), sala Egėjo jūroje, prie Graikijos rytinių krantų. Plotas 3580 km2, ilgis apie 180 km, plotis 5–50 km; antra pagal dydį Graikijos sala. Apie 210 000 gyventojų (2020). Su keliomis gretimomis salomis sudaro Eubojos nomą; plotas 4167 km2, 213 200 gyventojų (2020). Administracinis centras – Chalkidė (54 500 gyventojų, 2011). Kiti miestai: Karistas, Kimi, Istija, Aliverionas.
Krantai statūs. Paviršius kalnuotas, didžiausias aukštis 1743 m (Dirfio kalnas). Pakrantėse yra žemumų. Sala susidariusi iš viršutinio paleozojaus, mezozojaus ir paleogeno suraukšlėtų klastinių bei karbonatinių uolienų. Yra chromo, nikelio, švino, geležies rūdos, rusvųjų anglių, marmuro.
Klimatas subtropinis mediteraninis. Trumpos upės. Disto ežeras.
Žemdirbystė; auginama kviečiai, vynmedžiai, alyvmedžiai, citrinmedžiai, daržovės. Gyvulininkystė; veisiama galvijai, avys, ožkos. Žvejyba. Turizmas. Kurortai (Edipsas). Su žemynine Graikijos dalimi salą jungia automobilių kelio bei geležinkelio tiltas (per Evripo sąsiaurį) ir keltai.
Istorija
Antrame tūkstantmetyje prieš Kristų saloje apsigyveno jonėnai. Jų įkurti poliai Chalkidė ir Eretrija tapo vieni ekonomiškai stipriausių graikų polių (turėjo didelius laivynus, prekiavo su Tesalija, Trakija, Atika, Makedonija). 6 a. pr. Kr. pabaigoje Euboja tapo pavaldi Atėnams. Nuo 338 pr. Kr. priklausė Makedonijai, nuo 2 a. pr. Kr. vidurio – Romai, nuo 395 – Bizantijai, 1209–1407 – Venecijai, vėliau Turkijai. Nuo 1830 Graikijos valstybės dalis.