Eugène Emmanuel Viollet‑le‑Duc (1910, fotografas Nadaras)
Viollet‑le‑Duc Eugène Emmanuel (Eženas Emaniuelis Viol le Diùkas) 1814 01 27Paryžius 1879 09 17Lozana, prancūzų architektas, architektūros teoretikas. Neogotikos atstovas. Moksliniais tyrimais pagrįsto restauravimo vienas pradininkų. 1836 keliavo po Italiją, studijavo architektūrą. Nuo 1863 Dailės mokyklos Paryžiuje profesorius.
Projektai
E. E. Viollet‑le‑Duc. Tulūzos rotušės varpinė (1873)
Siekė atkurti restauruojamų pastatų išbaigtą pavidalą (net jeigu toks ir neegzistavo), naudojo šiuolaikines statybines medžiagas (iš dalies sunaikindamas statinio autentiškumą). 20 a. E. E. Viollet‑le‑Duco restauracijos vertintos prieštaringai. Suprojektavo neogotikinių bažnyčių (Saint‑Gimer Carcassonne, 1849–59, Saint-Denis de l’Estrée Saint‑Denis, 1867). Restauracijos svarbiausi projektai: Šv. Marijos Magdalietės bazilika Vézelay (1840), Carcassonne’o pilis (1853, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1997), Paryžiaus katedra (1864; jo suprojektuota katedros smailė sudegė per 2019 gaisrą), Šventoji koplyčia Paryžiuje (abi su architektu J.‑B.‑A. Lassusu, 1868), Saint‑Denis bazilika (1879).
Knygos
Svarbiausi teoriniai veikalai: Aiškinamasis XI–XVI amžiaus prancūzų architektūros žodynas (Dictionnaire raisonné de l’Architecture française du XIe au XVIe siècle 10 t. 1854–68), Aiškinamasis prancūzų baldų žodynas: Nuo Karolingų iki Renesanso (Dictionnaire raisonné du mobilier français de l’Époque carolingienne à la Renaissance 6 t. 1858–75).
Apdovanojimai
Karališkojo britų architektūros instituto aukso medalis (1864).
1729