Wigner Eugene Paul (Judžinas Polis Vgneris) 1902 11 17Budapeštas 1995 01 01Princeton (Naujojo Džersio valstija), vengrų ir Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1945), Amerikos menų ir mokslų akademijos (1950), daugelio šalių mokslų akademijų narys.

Išsilavinimas ir veikla

1925 baigė Berlyno technologijos institutą ir iki 1927 dėstė jame. 1930–71 dėstė Princetono universitete, 1936–38 dar ir Viskonsino universitete; profesorius (1936). 1942–45 dalyvavo Manhattano projekte, 1945–47 Oak Ridge (Tenesio valstija) nacionalinės laboratorijos direktorius. Amerikos fizikų draugijos prezidentas (1956).

Mokslinė veikla

Svarbiausios tyrimų sritys: branduolio fizika, elementariųjų dalelių fizika, branduolinių reaktorių teorija, kvantinė mechanika. Su G. Breitu 1936 sudarė branduolinių reakcijų dispersinę formulę (Breito ir Wignerio formulė). Priklausė E. Fermi vadovaujamai grupei, kuri sukūrė pirmąjį branduolinį reaktorių – urano katilą (pradėjo veikti 1942 12 02 Čikagoje). Pritaikė kvantinių sistemų savybėms nagrinėti grupių teoriją (kartu su H. Weyliu). Įrodė, kad stiprioji sąveika veikia tik labai mažais atstumais (yra artiveikė) ir nepriklauso nuo dalelių krūvio. Suformulavo lyginumo (1927), izotopinio sukinio (1937), barioninio krūvio (1949) tvermės dėsnius.

Eugene Paul Wigner

Apdovanojimai

Nobelio fizikos premija (1963, su H. D. Jensenu ir M. Goeppert-Mayer).

Atminimo įamžinimas

Jo vardu pavadintas fizikos tyrimų centras Budapešte.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką