Eugenija Kreft-Untulienė

Kreft-Untulenė Eugenija, Veteikytė 1933 04 20Palukniai (Skiemonių vlsč.), lietuvių rašytoja, tapytoja, disidentė. Rašo rusų kalba. 1950 apsigyveno Karaliaučiuje (Kaliningrade). Nuo 1974 studijavo žurnalistiką Maskvos universitete; už dokumentinį romaną Motinos prakeikta 1977 iš universiteto pašalinta, 6 mėnesius kalinta, kūrinio rankraštis sunaikintas. 1977–2008 gyveno Lenkijoje, nuo 2008 gyvena Kaliningrado srityje. Nuo 1956 pradėjo rašyti į rusiškus žurnalus Sem′ja i škola, Ogoniok, Sovetskaja ženščina, Nauka i žizn′ ir rusiškus laikraščius. Parašė knygas: Kaip mane Kaukazo džigitas pavogė (apsakymai ir apysakos; 1996 ²1997), Kada brangenybės netenka vertės (apysakos), Ją galima laikyti šventąja (apsakymai; abi 1998), Motinos prakeikta (romanas; 2000), Kašubų kraštas ir jo žmonės (apsakymai; 2001), Eilėraščiai ir poemos (2002), Šeimos stulpas (apsakymai; 2003), Iš teismo salės: ieškant tiesos (detektyvas; 4 dalys 2013–16), Eilėraščiai. Dainos. Minčių nuotrupos (2015), aubiografinį apsakymą Atleidau, bet nepamiršau (2016). Prozoje daugiausia vaizduojama Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado sritis) ir Kašubų krašto (Vakarų Lenkija) žmonių sudėtingas gyvenimas. Kūrybai būdinga beletrizuoto pasakojimo struktūra, psichologizmas, realistinis stilius. 2003 savo knygas padovanojo popiežiui Jonui Pauliui II. Nutapė įvairiomis temomis apie 400 paveikslų, dalyvavo parodose Gdanske, Paryžiuje, kitur.

415