Pleškýtė Eugenija 1938 01 06Giliogiris (Rietavo vlsč.) 2012 11 02Vilnius, lietuvių aktorė. J. Pleškio sesuo.
Išsilavinimas ir veikla teatre
1961 baigė Lietuvos konservatoriją (kurso vadovai V. Limantas, A. Ragauskaitė, specialybės pedagogai S. Nosevičiūtė, Vladimiras Ilinkovskis, M. Rasteikaitė). 1961–63 Kauno dramos teatro, 1963–67 Lietuvos dramos teatro, 1967–93 Jaunimo teatro aktorė. 1995–2008 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (San Francisco). Vaidino įvairaus kūrybinio braižo teatro režisierių spektakliuose; svarbesni: Ulijona (J. Mackonio Ulijona), Enė (A. Millerio Visi mano sūnūs, abu 1962, abiejų režisierius H. Vancevičius), Augė Kežytė (V. Rimkevičiaus Ratas), Alena Nečasova (M. Kunderos Raktų savininkai, abu 1963), Nataša (E. Radzinskio 104 puslapiai apie meilę 1964), Elison Porter (J. Osborne’o Atsigręžk rūstybėje 1967, visų režisierius V. Čibiras), Moteris (Agnieszkos Osieckos Trešnių skonis 1971, režisierė D. Tamulevičiūtė), Maša, Arkadina (A. Čechovo Trys seserys 1971, režisierius G. Žilys, Žuvėdra 1979, režisierė D. Tamulevičiūtė), Marina (A. Vampilovo Provincijos anekdotai 1975, režisierius G. Žilys), Fru Alving (H. Ibseno Šmėklos 1980), 40 m. Stela (P. Ustinovo Fotofinišas 1982, abiejų režisierius J. Pakulis), Milė (Atholo Fugardo Čia gyvena žmonės 1986, režisierius R. Tuminas), Pastorė (P. O. Enquisto Leopardo valanda 1990).
E. Pleškytė (centre). Moters vaidmuo (A. Osieckos Trešnių skonis 1971, režisierė D. Tamulevičiūtė, dailininkas Sergejus Barchinas; centre Vyras – A. Šurna; Jaunimo teatras Vilniuje)
Kinas
E. Pleškytė. Dovilės vaidmuo filme Kanonada (1961, režisieriai R. Vabalas, A. Žebriūnas)
Nuo 1961 vaidino kine (sukūrė daugiau kaip 30 vaidmenų); vaidino stiprias, emocionalias, dramatiško likimo moteris; svarbesni vaidmenys: Dovilė (Kanonada 1961, režisieriai R. Vabalas, A. Žebriūnas), Ingrida (Laiptai į dangų 1966, režisierius R. Vabalas), Herta (Buvo gegužės mėnuo 1970, režisierius M. Chucijevas), Giedraitienė (Žaizdos žemės mūsų 1971), Kotryna (Herkus Mantas 1972, LSSR valstybinė premija 1973, su kitais, abiejų režisierius M. Giedrys), Marija (Sadūto‑tūto 1974), Karolina (Faktas 1981, abiejų režisierius A. Grikevičius), Karsters (Grynai angliška žmogžudystė 1976, režisierius Samsonas Samsonovas), Tamara (Dovanos telefonu 1977, režisierius A. Brenčas), Morta (Velnio sėkla 1979, režisierius A. Puipa), Misis Houp (Anglų valsas 1982, režisierius G. Lukšas), Motušė Barberen (Be šeimos 1984, režisierius Vladimiras Bortko), Zinaida Pavlovna (Romantikas 1989, režisierius Markas Braude), Greta Krepel (Mirtis už kulisų 1991, režisierius Borisas Durovas). Vaidyba tiksli, ekspresyvi, dažnai derinama dramatizmas ir lyrizmas, tiksliai atskleidžiama charakterio logika, vaidmenys sudėtingi, dažniausiai dramatiški, emocingi.
Atminimo įamžinimas
Apie E. Pleškytę sukurtas dokumentinis filmas Savi keliai (2012, režisierius Valdas Babaliauskas).
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1973, su kitais). Auksinė gervė (2009).
L: B. Vyšniauskaitė Vienintelė: Eugenijos Pleškytės laikas Vilnius 2013.
1706