Eugènijus IV (Eugenius IV), tikr. Gabriele Condulmer apie 1388Venecija 1447 02 23Roma, popiežius. Augustinas (apie 1400). Buvo popiežiaus Grigaliaus XII sūnėnas, jo remiamas 1407 tapo Sienos vyskupu, 1408 kardinolu. 1431 išrinktas popiežiumi. Tęsė Bazelio susirinkimą, kurį 1438 perkėlė į Ferrarą, 1439 – į Florenciją. Apribojo kardinolų privilegijas, gynė popiežiaus viršenybę Bažnyčios susirinkimo atžvilgiu. Florencijoje su kai kuriomis Rytų Bažnyčiomis sudarė uniją. Ją rėmė Lietuvos stačiatikių metropolitas Izidorius, Armėnų Apaštališkoji Bažnyčia, dalis jakobitų. Uniją nuslopino vėliau kilusi stačiatikių opozicija. Eugenijus IV rėmė Lenkiją, Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį, kovojantį su Švitrigaila (su juo susirašinėjo dėl bažnytinės unijos) dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sosto. Surengė kryžiaus žygį prieš turkus, kuriame 1444 dalyvavo Vengrija, Lenkija, Valakija. 1445 jį pripažino Vokietijos imperatorius Frydrichas III, 1447 – kurfiurstai. Eugenijus IV globojo mąstytojus humanistus, menininkus, mokslininkus.
Eugenijus IV (raižinys iš knygos Le vite de pontefici di Antonio Ciccarelli 1588, Roma)
2271