Milinas Eugenijus 1952 09 08Panevėžys, lietuvių architektas.
Išsilavinimas ir veikla
1975 baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą iki 1988 dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale. 1992 Kaune įkūrė projektavimo bendrovę E. Miliūno studija. 1986 dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute, nuo 1993 dėsto Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute, 1995 dėstė ir Vytauto Didžiojo universitete.
Projektai
E. Miliūnas. Aukštabalio multifunkcinis kompleksas Šiauliuose, arba Šiaulių arena (su architektu A. Bubliu ir kitais, 2007)
Svarbiausi projektai Kaune: parduotuvė Rėda (1986), Kalniečių III mikrorajono prekybos ir visuomeninis centras (1988), M. Žilinsko paveikslų galerija (su architektais K. Kisieliumi, S. Juškiu, skulptoriumi P. Mazūru, 1989), 1941 m. Birželio sukilėlių paminklas buvusiose kapinėse prie Vytauto prospekto (su skulptoriumi R. Antiniu jaunesniuoju, 1991; ir šių kapinių sutvarkymas, su architektais A. Buraičiu, S. Putviu, 1995), visuomeninės paskirties pastatas LitvaWest su gyvenamosiomis patalpomis (su dizaineriu V. Zabulioniu, 1994), Kristaus Prisikėlimo bazilikos aikštė su prieigomis (su architektais M. Mankumi, A. Ramanausku, A. A. Sprindžiu, 1996), kotryniečių vienuolynas Šilainiuose, Šventosios Dvasios bažnyčia Šilainiuose (abu su architekte D. Paulauskiene, 1989–2010), parapijos namai (su architektėmis D. Paulauskiene, R. Baltrušaitiene, 2009), Kauno pramogų ir sporto rūmai Žalgirio arena (su architektais A. Bubliu ir kitais, 2011).
Kiti projektai: Tremtinių koplyčia Rokiškyje (su skulptoriumi R. Antiniu jaunesniuoju, 1993), Kultūros ir turizmo informacijos centras Nidoje (su architektu M. Mankumi, 2000), Aukštabalio multifunkcinis kompleksas Šiauliuose, arba Šiaulių arena (su architektu A. Bubliu ir kitais, 2007).
Apdovanojimai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (1999), Lietuvos nacionalinė premija, Lietuvos architektų sąjungos garbės ženklas (abu 2012), Lietuvos architektų žiedas (2019), Architektūros riterio ordinas (2024).
2271