euglenòidiniai (Euglenoidea), euglenozojinių (Euglenozoa) tipo protistų klasė. 5 būriai, 18 genčių. Žinoma apie 1000 laisvai gyvenančių, rečiau parazitinių, fototrofinių (žaliųjų) ir heterotrofinių (bespalvių) rūšių. Gali gyventi po vieną ir kolonijomis. Paplitę visame pasaulyje, daugiausia gėlo ir mažai druskingo vandens baseinuose, kartais dirvožemyje. Kūnas padengtas kutikule, įvairios formos (lapelio, verpstės, ovali, adatos), ilgis 5–500 µm ir daugiau. Kūno gale 2 žiuželiai. Juda banguojančiais kūno susitraukimais ir žiuželiais. Dauginasi binarinio skilimo būdu. Autotrofai, heterotrofai, rečiau miksotrofai. Žaliosios rūšys turi pigmentų: chlorofilo a, b ir beta karotino. Atsarginės medžiagos – paramilas, riebalai. Gali sudaryti cistas. Euglenoidiniai naudojami žuvų mailiui maitinti, laboratoriniams tyrimams. Kai kurios rūšys parazituoja buožgalvių, ciklopų, turbeliarijų žarnyne. Rodo vandens užterštumą, kartais sukelia žydėjimą.
1513