eurãzinė cypl (Anas penelope), cypl, žąsinių paukščių (Anseriformes) būrio, antinių (Anatidae) šeimos paukštis. Paplitusi Eurazijoje nuo Skandinavijos iki Ochotsko jūros, Islandijoje, Britų salose. Migruojanti rūšis. Žiemoja Vakarų Europoje, Viduržemio jūros pakrantėse, pietinėje ir pietrytinėje Azijoje. Mažesnė už didžiąją antį. Kūno ilgis 42–50 cm, masė 500–1100 g. Kaklas trumpas, galva apvali. Patino kakta ir viršugalvis gelsvi, kita galvos dalis ir kaklas rudi. Viršutinė kūno dalis pilka, pagurklis ir dalis krūtinės rausvi, pilvas baltas. Antuodegio vidurys baltas, šonai juodi. Patelės nugarinė pusė ruda, galva išmarginta tamsiomis dėmelėmis. Poilsio apdaru patinas ir patelė panašūs, tik patinas ryškesnis ir išlaiko baltą viršutinės sparnų dalies dėmę ir žalią veidrodėlį. Patinas skleidžia cypiantį balsą (iš to kilo rūšies pavadinimas).
eurazinės cyplės patinas
Gyvena sekliuose vandenyse: nedidelėse pelkėse, tvenkiniuose, drėgnose paežerių pievose. Minta daugiausia augaliniu maistu. Lizdą krauna ant žemės tarp senos žolės, po krūmais, pelkėtose vietose ant kupstų. Deda 6–10 (kartais iki 12) baltų kiaušinių. Peri tik patelė 22–25 dienas.
Lietuvoje eurazinių cyplių gausu migracijų metu visuose vandens telkiniuose, ypač daug jų skrenda per Nemuno deltą ir pajūrį. Peri retai, kartais žiemoja.