Euròpos angli ir pliẽno bendrijà (anglų kalba European Coal and Steel Community), viena Europos bendrijų, veikusi 1951–2002. Būstinė Liuksemburge. Steigimo sutartį 1951 Paryžiuje pasirašė Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietijos Federacinė Respublika, įsigaliojo 1952 (galiojimo terminas 50 metų).
Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo planą pasiūlė Prancūzijos užsienio reikalų ministras R. Schumanas. Europos anglių ir plieno bendrijos tikslas – sukurti anglių ir plieno bendrąją rinką, panaikinti kiekybiniams ribojimams lygiavertį poveikį turinčius muitus ir mokesčius. Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis buvo pirmasis Europos integraciją įteisinantis dokumentas.
Anglių ir plieno rinkos administravimas perduotas Vyriausiajai valdybai, sudarytai iš valstybių narių vyriausybėms nepavaldžių tarptautinių tarnautojų.
Nuo 1967, įsigaliojus Europos bendrijų institucijų sujungimo sutarčiai, Europos anglių ir plieno bendrijos pagrindinės institucijos: Europos Komisija, Europos Sąjungos Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Teisingumo Teismas. Pasibaigus Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties galiojimo terminui, visas jos turtas ir finansiniai įsipareigojimai perduoti Europos Sąjungai, o vietoj Europos anglių ir plieno bendrijos įsteigtas Anglių ir plieno sektorių tyrimų fondas.