Europos atminties ir sąžinės platforma

Euròpos atmintiẽs ir sžinės platfòrma (angl. Platform of European Memory and Conscience), tarptautinė nevyriausybinė ne pelno organizacija, vienijanti institucijas, tiriančias 20 a. Europos totalitarinių režimų nusikaltimus. Įsteigta 2011 10 14 Prahoje. Vienija (2023) 23 šalių (Albanijos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Islandijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Moldovos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rumunijos, Sakartvelo, Slovakijos, Slovėnijos, Švedijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos) 70 valstybinių ir nevyriausybinių institucijų bei organizacijų, kaupiančių, saugančių, tiriančių ir skleidžiančių informaciją apie 20 a. totalitarinius Europos režimus.

Europos atminties ir sąžinės platformos ženklas

Per organizacijas nares Platforma atstovauja ne mažiau kaip 200 tūkst. asmenų Europos šalyse ir 1,1 mln. iš Europos kilusių Šiaurės Amerikos gyventojų, nukentėjusių nuo totalitarinių režimų. Platforma turi tarybą, valdybą, Kontrolės ir Patikėtinių komitetus. Pirmininkas – lenkų istorikas Marekas Mutoras (nuo 2021). Būstinė Prahoje.

Europos atminties ir sąžinės platformos mokomojo leidinio Negalima pamiršti: Europos totalitarizmo atsiminimai angliškojo leidimo (2013) viršelis

Europos atminties ir sąžinės platforma siekia skatinti diskusijas Europos mastu apie totalitarizmo atsiradimo priežastis ir padarinius, populiarinti bendraeuropines vertybes pabrėžiant žmonių orumą ir prigimtines teises, kad būtų išvengta nepakantumo, ekstremizmo, antidemokratinių judėjimų ir bet kokios totalitarinės valdžios atgimimo ateityje. Platforma rengia tarptautines konferencijas, parodas (Totalitarizmas Europoje, angl. Totalitarianism in Europe; Kankinių šimtmetis, angl. Century of Martyrs), leidžia informacinius leidinius. Nuo 2015 vykdomas projektas Justice 2.0 informuoja tarptautinę visuomenę apie neįgyvendintą teisingumą už komunizmo nusikaltimus, t. p. palaiko teisingumo vykdymą (bylos Čekijos ir Slovakijos teismuose dėl nuostolių kompensavimo buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos piliečiams, bandžiusiems per šias šalis patekti į Vakarų Vokietiją ir dėl to nukentėjusiems). Planuojama sukurti bendrą Europos totalitarinių režimų aukų dokumentacijos centrą (memorialą).

Nuo 2014 Platforma kasmet teikia apdovanojimą asmenims, pasižymėjusiems kovoje su totalitarizmu. Iki 2023 apdovanoti: Krymo totorių lyderiai M. Džemiliovas (2014) ir Ilmi Umerovas (2017), Rusijos demokratinės opozicijos veikėjai Olegas Navalny ir A. Navalny (2015), Venesuelos demokratinės opozicijos veikėjas Leopoldo Lópezas (2016), Ukrainos kino kūrėjas, aktyvistas Olegas Sencovas (2018), Baltarusijos demokratinės opozicijos veikėja S. Cichanouskaja (2020), organizacija Memorial (2021).

Istorija

Bendraeuropinės organizacijos idėją 2008 iškėlė Čekijos totalitarinių režimų tyrimo institutas ir Čekijos vyriausybė. 2009 04 02 Europos Parlamentas priėmė iniciatyvą palaikančią rezoliuciją, 2009 06 pritarimą išreiškė ir Europos Taryba. Čekijos, vėliau Vengrijos ir Lenkijos pirmininkavimo Europos Sąjungai metais Platformos kūrimą ypač skatino Centrinės Europos šalys, Visegrádo grupės narės. 2011 10 14 Prahoje per Visegrádo grupės susitikimą 20 organizacijų atstovai iš 13 Europos Sąjungos šalių pasirašė Europos atminties ir sąžinės platformos steigiamąjį aktą. Europos atminties ir sąžinės platformos nariai steigėjai yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Kontrolės komitete dalyvauja istorikė Monika Kareniauskaitė. Patikėtinių komiteto nariai 2023 buvo V. Landsbergis, R. Juknevičienė ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Lietuvos prezidentas G. Nausėda kalba Europos atminties ir sąžinės platformos surengtoje konferencijoje Rusijos hibridinis karas prieš demokratinį pasaulį – išbandymas Europos atminties išsaugojimo politikai (2022 11, Praha)