Euròpos ekonòminė erdv (European Economic Area), Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių ekonominio bendradarbiavimo zona. Apima 18 valstybių (apie 380 mln. žmonių). Susitarimą dėl Europos ekonominės erdvės 1992 Oporto mieste (Portugalija) pasirašė (įsigaliojo 1994) Europos Bendrija ir Europos laisvosios prekybos asociacija (išskyrus Šveicariją). Europos ekonominė erdvė apėmė Europos Bendrijos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos trijų šalių – Islandijos, Lichtenšteino (prisijungė 1995) ir Norvegijos – teritorijas. Europos ekonominės erdvės susitarimas numatė laisvą prekybą pramoninėmis prekėmis, laisvą kapitalo ir asmenų judėjimą, bendras paslaugų prekybos, valstybinės paramos pramonei ir viešųjų pirkimų taisykles, bendrus gaminių standartus ir kita. Europos laisvosios prekybos asociacijos šalims leista dalyvauti Europos Bendrijos smulkiojo ir vidutinio verslo, švietimo, mokslinių tyrimų, socialinėse ir kitose programose. Susitarimas neapėmė bendros žemės ūkio ir žvejybos politikos, bet daugeliui šių sektorių gaminamų produktų buvo panaikinti arba labai sumažinti muito mokesčiai. Įkurtos bendros Europos ekonominės erdvės institucijos. Taryba (ją sudaro po vieną kiekvienos šalies atstovą ir Europos Komisijos atstovas) nustato bendradarbiavimo politines gaires. Jungtinis komitetas (sudaro Europos Bendrijos, Europos laisvosios prekybos asociacijos ir Europos Komisijos atstovai) priima naujas Europos ekonominės erdvės taisykles, sprendžia ginčytinus klausimus. Jungtinis parlamentinis komitetas (sudarytas iš Europos Parlamento ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių parlamentų atstovų) yra patariamoji institucija. Dar veikia Konsultacinis komitetas (jame dirba Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto bei Europos laisvosios prekybos asociacijos Konsultacinio komiteto nariai).
EEA