Euròpos ekonòminio bendradarbiãvimo organizãcija (angl. Organization for European Economic Cooperation, OEEC), Europos valstybių ekonominė organizacija, veikusi Paryžiuje 1948–1960.
Įkurta 1948 04 16 pagal 1947 Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretoriaus G. C. Marshallo pasiūlytą Europos ūkio atkūrimo po Antrojo pasaulinio karo programą (Marshallo planas). Organizacijai buvo pavesta administruoti Europos šalims Jungtinių Amerikos Valstijų teikiamą finansinę paramą. Jai priklausė Airija, Austrija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vokietijos Federacinė Respublika (iki 1949 – anglų, amerikiečių ir prancūzų Vokietijos okupacinės zonos); asocijuotosios narės (nuo 1950) – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada, stebėtojos statusą turėjo Jugoslavija.
Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos įkūrimo konvencija (1948 04 16)
Be Europos atkūrimo programos, Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija pradėjo įgyvendinti ir organizacijai priklausančių šalių ekonominio bendradarbiavimo skatinimo programas (buvo liberalizuojama prekyba, kuriama daugiašalių atsiskaitymų sistema, siekiama Europos valstybių valiutų keičiamumo). 1950 organizacija priėmė Prekybos liberalizavimo kodeksą, kuris panaikino daug prekybos Europos viduje apribojimų, sukūrė Europos mokėjimų sąjungą (1956 ji pakeista Europos piniginiu susitarimu).
1957 Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos ir Europos ekonominės bendrijos derybos dėl Europos laisvosios prekybos zonos sukūrimo nedavė teigiamų rezultatų. Atsigavus Europos šalių ekonomikai, plėtojantis tarptautinei prekybai Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija 1960 pabaigoje buvo pertvarkyta į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, apimančią ir kitų žemynų valstybes.