Europos geografinis centras
Europos geografinį centrą žymintis paminklas Baltarusijoje (pastatytas 2008 Polocke; architektas Ivanas Borovikas, skulptorius Aleksandras Prochorovas)
Euròpos geogrãfinis ceñtras, sutartinis taškas, simbolizuojantis Europos teritorijos centrą. Konkreti jo vieta priklauso nuo nustatymo būdų.
Nustatymo būdai
Matematiškai nustatyti žemyno centrą galima apskaičiuojant vientisos plokščios geometrinės figūros centro x ir y koordinates (visų ją apibrėžiančių taškų koordinačių vidurkius); jį galima įsivaizduoti kaip iškirptos iš popieriaus figūros masės centrą – jame įvėrus siūlą ir pakabinus iškarpą, ji liktų horizontali (būtų išlaikyta tobula pusiausvyra). Jei geometrinė figūra nėra iškili (kontūras turi įlinkių), jos geometrinis centras gali būti ir išorėje (tada jis vadinamas centroidu). Abiem atvejais yra tik vienas, tiksliai nustatomas, figūros centras.
Europos geografinio centro padėties įvairiose šalyse žemėlapis
Nustatant Europos geografinės teritorijos centrą galima atsižvelgti arba neatsižvelgti į keletą aspektų, kurie iš esmės ir nulemia jo padėties vietą: 1) žemyno teritorija yra ne plokštumoje, o trimatėje erdvėje, ant išgaubto Žemės paviršiaus; 2) teritorija yra geografiškai nevientisa – būdinga skirtingo dydžio salos (nuo didžiulio Britų salyno iki daugybės mažų šcherų Skandinavijos pakrantėje), vingiuota kranto linija – todėl, skaičiuojant dvimatės projekcijos centrą, jo padėtis priklauso nuo žemėlapio generalizacijos; 3) vertinant teritoriją kaip viduje užpildytą trimatį kūną, žemyno masės centras priklauso nuo kalnų, slėnių ir vidaus vandens telkinių išsidėstymo bei kontinentinio šelfo dalies dydžio; 4) Europos teritorija geografiniame (Eurazijos žemyno dalis, bet dėl ribos, skiriančios Europą nuo Azijos, vis dar nesutariama), politiniame, kultūriniame arba demografiniame kontekste apibrėžiama skirtingai. Šiuolaikinės geografinės informacinės technologijos leidžia atsižvelgti į daugelį šių aplinkybių ir naudoti labai tikslius duomenis, tačiau dėl minėtų priežasčių centras yra ne objektyviai egzistuojantis objektas, o tik sutartinis simbolis bei turizmo traukos centras.
Lietuvoje
1989 Europos centro koordinates nustatė Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkas Jeanas George‘as Affholderis, naudodamas tuo metu patikslintus Europos žemyno kontūrus ir masės centro skaičiavimo metodą. Šis taškas, esantis prie Purnuškių kaimo, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus (54° 54′ šiaurės platumos ir 25° 19′ rytų ilgumos), yra vienintelis į Gineso rekordų knygą įrašytas Europos geografinis centras. Šią vietą žymi 2004 pastatytas paminklas – baltojo granito kolona su žvaigždžių vainiku viršuje (skulptorius G. Jokūbonis). 1992 įkurtas Girijos draustinis. 2004 Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai patikslino centro koordinates – jis atsidūrė kiek piečiau, netoli Pašilių kaimo, tačiau paminklas perkeltas nebuvo.
Europos geografinį centrą žymintis paminklas Lietuvoje (skulptorius Gediminas Jokūbonis; © LATGA, 2020)
Istorija
Pirmasis žinomas pranešimas apie Europos geografinį centrą buvo paskelbtas 1775 Lenkijoje. Astronomas ir kartografas Simonas Sobiekrajskis nustatė jo koordinates apskaičiavęs vienodus atstumus nuo keturių Europos geografinių ekstremumų: vakaruose – Portugalijoje, rytuose – Uralo kalnuose, šiaurėje – Norvegijoje, pietuose – Graikijoje; į salas nebuvo atsižvelgta. Apskaičiuotas taškas atsidūrė Suchowolos miestelyje, esančiame netoli Balstogės Šiaurės rytų Lenkijoje. Jo koordinatės – 53° 34′ 39″ šiaurės platumos ir 23° 06′ 22″ rytų ilgumos. Šioje vietoje pastatytas paminklinis akmuo su miesto herbu ir užrašu Europos centras.
Įvairiu laiku ir įvairiais metodais (jie nėra tiksliai žinomi) Europos geografiniai centrai buvo nustatyti ir kitose šalyse.
Apie 1815 buvo paskelbta, kad Europos centras yra Kremnicoje (kitais duomenimis, netoliese esančiame Krahulės miestelyje), dabartinės Slovakijos teritorijoje. Manoma, kad šis centras buvo apskaičiuotas kaip Europos kontūrus liečiančio apskritimo centras.
1887 Austrijos-Vengrijos imperijos geografai Europos geografinį centrą pažymėjo dabartinės Ukrainos teritorijos Dilovės gyvenvietėje prie Tisos upės (netoli sienos su Rumunija). Manoma, buvo skaičiuoti vidurio taškai tarp Europos ekstremalių geografinių ilgumų ir platumų, tačiau patikimų duomenų nėra. Šiuos skaičiavimus tikrino ir juos laikė teisingais SSRS geografai.
Dar vienas Europos geografinis centras nustatytas Baltarusijoje, Vitebsko srityje, šalia Šo ežero. Skaičiavimams buvo panaudota kompiuterinė programa, į Europos teritorijos plotą įskaičiuotos Baltijos ir Baltoji jūros. 2008 Rusijos mokslininkai panašiais metodais nustatė Europos geografinio centro vietą šiek tiek toliau – Polocke.
Europos centras Estijoje, Saaremos saloje, nustatytas, kaip teigiama, įskaitant į Europos teritorijos ribas patenkančias salas – nuo Azorų salų iki Prano Juozapo Žemės ir nuo Kretos iki Islandijos. Yra apskaičiuotų Europos centrų Čekijos, Latvijos, Vengrijos ir Vokietijos teritorijose.
284