Euròpos kultros pãveldas, gausią kultūrų įvairovę atskleidžianti Europos piliečių bendros atminties ir tapatybės svarbi dalis.
Paveldo kategorijos
Europos paveldo tyrėjai skiria septynias paveldo kategorijas: gamtą, kraštovaizdį, paminklus, artefaktus, veiklą, žmones ir vietoves.
Gamtos paveldui priskiriami augalai, gyvūnai, ekosistemos, geologiniai ir morfologiniai dariniai.
Kraštovaizdis – dėl jų grožio ir kultūrinės reikšmės, t. p. dėl jose esančių augalų ir gyvūnų rūšių saugomos vietos. Manoma, kad kraštovaizdžio sąvoka susiklostė Europoje (Europa išsiskiria tuo, kad čia daugiau kraštovaizdžio nei gamtos).
Paminklai – kultūros paveldui priskiriami statiniai. Paminklų apsaugoje ypač svarbiu laikomas autentiškumo aspektas.
Artefaktai – žmonių pagaminti ir surinkti daiktai, saugomi kolekcijose bei viešuose ir privačiuose muziejuose (kai kurie artefaktai dėl savo dydžio gali būti priskiriami architektūriniam paveldui). Artefaktai laikomi seniausia paveldo verslo dalimi (kolekcionavimas buvo paplitęs jau viduramžiais).
Veikla – tapatumui išsaugoti svarbus paveldas: gimtoji kalba, tradicinis maistas, ūkininkavimo metodai, papročiai, muzika, religinės praktikos, amatai.
Žmonės – šalių, veiklų, profesijų globėjai šventieji, Europos karališkosios šeimos, žymūs menininkai.
Vietos – dažniausiai išskirtinių fizinių liekanų neturintis, bet su tam tikra vieta siejamas paveldas. Neretai tokių vietų ryšys su istoriniais įvykiais tiesiogiai neįrodytas, bet egzistuoja ir perduodamas iš kartos į kartą kaip pasakojimas, tradicija.
Esama kelių Europos paveldo sampratų. Vieni paveldo tyrėjai mano, kad juo laikytinas Europos paveldas, susijęs su kilme, raida ir laimėjimais (kai kada vadinamas paneuropine idėja). Kitų nuomone – tai paveldas, siejamas tik su Europos žemynu.
Paveldo apsaugos konvencijos
Europos kultūros paveldo žymuo, arba Europa Nostra apdovanojimas, ant Liubavo (Vilniaus rajono savivaldybė) vandens malūno sienos
Europos lygmeniu paveldu užsiima Europos Sąjunga ir Europos Taryba. Pastaroji yra sukaupusi ilgiausią rūpinimosi paveldu patirtį. Europos kultūros paveldo apsaugos politikos kryptys ir šalių įsipareigojimai yra aptariami Europos tarybos konvencijose. Lietuva yra ratifikavusi Europos kultūros konvenciją, Europos architektūros paveldo konvenciją, 1992 pataisytą Europos archeologijos paveldo apsaugos konvenciją, Europos kraštovaizdžio konvenciją, Europos konvenciją dėl audiovizualinio paveldo apsaugos. Europos kultūros konvencija nustato, kad Susitariančios Šalys imasi priemonių apsaugoti ir plėtoti savo šalies indėlį į bendrą Europos kultūros paveldą.
Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija apibrėžia, kad architektūros paveldą sudaro paminklai (pastatai ir struktūros), pastatų grupės (vientisos miesto ar kaimo vietovėse esančios pastatų grupės) ir zonos – bendri žmogaus ir gamtos kūriniai (iš dalies sukultūrintos teritorijos). Architektūros paveldas turi turėti akivaizdžią istorinę, archeologinę, meninę, mokslinę, socialinę ar techninę vertę.
1992 pataisyta Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencija nustato, kad archeologijos paveldas – Europos kolektyvinės atminties šaltinis ir istorinių bei mokslinių tyrimų objektas.
Europos kraštovaizdžio konvencijoje apibrėžiamas kraštovaizdis kaip žmonių suvokiama vietovė, kurios pobūdį nulėmė gamtos ir (arba) žmonijos faktorių veikimas ir sąveika.
Europos konvencijos dėl audiovizualinio paveldo apsaugos tikslas – užtikrinti Europos audiovizualinio paveldo apsaugą ir jo, kaip vienos iš meno formų ir mūsų praeities įamžintojo, pripažinimą; visuomenės interesais šis paveldas turi būti kaupiamas, išlaikomas ir naudojamas kultūros, mokslo ir tyrimų tikslais.
Paveldo apsaugos ir sklaidos projektai
Europos Taryba paskelbė Europos paveldo konservavimo metus (1970), Europos architektūros paveldo metus (1975), Europos aplinkos metus (1989), inicijavo Europos miestų renesanso kampaniją (1981). Vėliau pradėtos skelbti Europos kultūros sostinės (2009 ja buvo Vilnius, 2022 – Kaunas).
Ypač didelio pasisekimo ir visuomenės pripažinimo sulaukė Europos Tarybos inicijuotos kelis dešimtmečius kiekvienų metų rugsėjo mėnesį vykstančios Europos paveldo dienos.
„Europa Nostra“ apdovanojimai
Europos Sąjungos iniciatyva 2002 įsteigti prestižiniai Europos paveldo apdovanojimai, arba Europa Nostra apdovanojimai. Šiais apdovanojimais skatinami ir apdovanojami sėkmingi kultūros paveldo srities projektai, didinamas informuotumas apie paveldo problemas, skatinamas Europos kultūros paveldo pripažinimas bei apsauga. Europos paveldo apdovanojimai už pasiekimus paveldo srityje teikiami keturiose pagrindinėse kategorijose: už išsaugojimą, už mokslinius tyrimus, už nuopelnus paveldo apsaugai, už edukaciją, mokymus ir sąmoningumo ugdymą. Apdovanojimais Europos Sąjungos įgaliota rūpinasi Europa Nostra organizacija. Europa Nostra apdovanojimus Lietuvoje pelnė 3 projektai: 2003 diplomu išsaugojimo kategorijoje įvertintas buvusio Lietuvos Respublikos Ministrų Kabineto pastato K. Donelaičio gatvėje Kaune restauravimas ir pritaikymas Vytauto Didžiojo universiteto rektoratui (architektas G. Prikockis, su kitais, 1998–2000), 2012 prizu išsaugojimo kategorijoje įvertintas Vilniaus rajono Liubavo vandens malūno išsaugojimo projekto įgyvendinimas (vadovas G. Karosas), 2023 įvertinta Medinės miesto architektūros muziejaus rekonstrukcija, pasitelkiant aukšto lygio meistriškumą ir autentiškas technikas.
Lietuvos Respublikos Ministrų Kabineto (dabar Vytauto Didžiojo universiteto rektoratas) Kaune interjeras (architektas G. Prikockis, su kitais, 1998–2000)
Pažymėtina ir Europos Sąjungos iniciatyva teikiamas Europos paveldo ženklas. Jis suteikiamas vietovėms, išsiskiriančioms istorine ir kultūrine svarba Europai, t. p. Europos Sąjungos kūrimui.
Europos kultūros paveldo metai
Liubavo vandens malūno vidus
Europos Parlamentas ir Europos Taryba 2018 m. paskelbė Europos kultūros paveldo metais, kurių šūkis Mūsų paveldas: praeitis pasitinka ateitį. Akcentuota, jog kultūros paveldas – individui, bendruomenei ir visuomenei svarbi vertybė tiek dabar, tiek ir kuriant Europos ateitį. Visuomenė buvo skatinama domėtis visomis paveldo rūšimis: materialiuoju ir nematerialiuoju kultūros paveldu, gamtos paveldu ir skaitmeniniu paveldu. Iškelti tikslai: paskatinti daugiau žmonių atrasti Europos kultūros paveldą, juo domėtis ir sustiprinti Europos bendrystės jausmą, skatinti ir remti Europos Sąjungos įvairių lygių institucijų bendradarbiavimą su kultūros paveldo sektoriumi ir platesne pilietine visuomene, saugoti, ginti, naudoti, turtinti, branginti ir viešinti Europos kultūros paveldą.
Europos kultūros paveldo metais buvo siekiama prisidėti prie Europos kultūros paveldo, kaip esminio kultūros įvairovės ir kultūrų dialogo elemento, svarbos viešinimo (konservavimas, saugojimas, prieinamumas, švietimas, socialinės įtraukties ir integracijos skatinimas); didinti Europos kultūros paveldo socialinį ir ekonominį potencialą, kultūros paveldu grindžiamas inovacijas, darnų vystymąsi ir turizmą, socialinę sanglaudą ir užimtumą; atsižvelgiant į Europos patirtį kultūros paveldo srityje, skatinti kultūros paveldą kaip svarbų Europos Sąjungos ir trečiųjų valstybių santykių elementą. Kad Europos kultūros paveldo metais skleistos idėjos turėtų tęstinumą, Europos Komisija, bendradarbiaudama su Europos Taryba, UNESCO ir kitais partneriais, inicijavo 10 ilgalaikio poveikio projektų; jie susiję su veikla mokyklose, novatoriškų sprendimų panaudojant paveldo pastatus paieškomis, kova su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis ir kita. Siekiama padėti iš esmės pakeisti paveldo naudojimo, apsaugos ir viešinimo būdus ir užtikrinti, kad Europos kultūros paveldo metų naudą piliečiai jaustų ilgą laiką.
2018-ieji Europos kultūros paveldo metai (logotipas)
Europos paveldo 21 a. strategija
2018 Europos Taryba paskelbė Europos paveldo 21 a. strategiją. Joje pateikiamos pagrindinės Europos paveldo strateginės gairės ir oficialios rekomendacijos, kuriomis siekiama vieningo požiūrio į paveldą ir efektyvesnio su juo susijusių konvencijų įgyvendinimo. Pateikiami ir gerosios patirties pavyzdžiai iš įvairių Europos šalių. Strategijoje ypač akcentuojamas platesnis naujausių informacinių technologijų naudojimas paveldo saugojimo ir sklaidos srityje.
G. Ashworth, P. Howard Europos paveldas. Planavimas ir valdymas Vilnius 2008.
3006
Europos Sąjunga; Europos Taryba; Europos paveldo dienos; Europos paveldo ženklas; Europos paveldo metai