Europos nykstančių rūšių programa

Euròpos nỹkstančių ršių programà (European Endangered Species Programme), EEP, gyvūnų populiacijos valdymo programa. Įsteigta 1985. Yra Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) gyvūnų populiacijos valdymo programa. Nors dalyvavimas Europos nykstančių rūšių programoje daugiausia skirtas EAZA nariams, į šias programas gali būti įtraukti ir asociacijai nepriklausantys zoologijos sodai. Tačiau tokiems zoologijos sodams taikoma daugiau apribojimų (pvz., leidimas laikyti gyvūnus tik švietimo tikslais, jų neveisiant), t. p. jie gali dalyvauti ne visose programose. Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos duomenimis, nuo 2015 Europoje išnyko 36 augalų ir gyvūnų rūšys (pvz., kai kurie gėlavandeniai moliuskai). Europoje gresia išnykimas 1677 augalų ir gyvūnų rūšims.

vakarinės gorilos

Rekomendacijos

Europos nykstančių rūšių programa leidžia zoologijos sodams privalomas veisimo rekomendacijas –taip siekiama užtikrinti, kad genetinė įvairovė būtų kuo didesnė, būtų išvengta įvaisos (artimos giminystės individų poravimosi) ir būtų išvystyta nepriklausoma nuo laukinės gamtos Europos gyvūnų populiacija.

Vadovaujantis programa jauni gyvūnai apgyvendinami zoologijos soduose taip, kad kartu gyventų ir poruotųsi kuo mažiau tarpusavyje susiję individai ir būtų išlaikyta genetinė gyvūnų populiacijos įvairovė. Europos nykstančių rūšių programa prižiūri apie 400 rūšių, o zoologijos sodai tarpusavyje dalijasi programos koordinavimo funkcijas.

Viena intensyviausių ir seniausių veisimo programų Europos zoologijos soduose yra vakarinės gorilos (Gorilla gorilla gorilla). Ji buvo įkurta 1987 ir jai vadovavo Frankfurto zoologijos sodas. Dar viena išskirtinai svarbi rūšis, kuria rūpinasi programa, yra sumatrinis tigras (Panthera tigris sumatrae) – laukinėje gamtoje šių gyvūnų liko tik keli šimtai, o jų buveinių – tik apie 7 %.

Koordinatoriai

sumatrinis tigras

Kiekviena Europos nykstančių rūšių programa turi atskirą koordinatorių, kuris pavaldus EAZA Rūšių komitetui. Koordinatoriai yra įgiję atitinkamą išsilavinimą, specializavęsi gyvūnų veisimo srityje ir konsultuoja gyvūnų išsaugojimo klausimais. T. p. jie renka informaciją apie visas Europos zoologijos soduose ir akvariumuose laikomas gyvūnų rūšis, fiksuoja gyvūno kilmės duomenis, atlieka demografines ir genetines analizes ir kasmet ruošia naujų rūšių planą. Pagal šį planą yra teikiamos rekomendacijos dėl gyvūnų rūšių veisimo. Taikant konkrečią programą bei vadovaujantis informacija iš gyvūno kilmės knygos apskaičiuojama, kaip glaudžiai susiję du individai. Taip gaunama informacija, reikalinga norint nuspręsti, kuriuos gyvūnus galima suporuoti, kad jų jaunikliai būtų kuo sveikesni. Kai rūšis, įtraukta į Europos nykstančių rūšių programą, užaugina jauniklius, informuojamas atsakingas koordinatorius. Vėliau šis koordinatorius nusprendžia, kur bus laikomas jaunas gyvūnas.

Problemos

Zoologijos soduose laikomiems gyvūnams gresia trys labai rimtos veisimo problemos, būdingos mažoms dirbtinėms populiacijoms: įvaisa, genetinio kintamumo praradimas ir kenksmingų mutacijų kaupimasis. Dėl šių problemų gali lengvai išnykti originalūs laukiniai bruožai ir atsirasti paveldimų anomalijų.

Remiantis nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų veisimo įtakos įvairioms populiacijoms ir kartoms tyrimais bei genetine teorija, rengiamos gairės, kaip veisti tokias mažas populiacijas. Tokių gairių laikymasis turėtų žymiai sumažinti veisimo problemas ir išlaikant pradinę įvairovę maksimaliai padidinti kart skaičių. Taikant šias gaires ir daugelį kitų, skirtų konkrečioms populiacijoms, gaunamos griežtai kontroliuojamos veisimo programos, kuriose nelieka vietos atsitiktinumui. Tik tokiu būdu vieną ar kelis šimtus metų galima išlaikyti sveikas ir tikrai laukines populiacijas. Tokia griežta kontrolė visiškai priklauso nuo zoologijos sodų, kuriuose laikomi tam tikros rūšies individai, bendradarbiavimo, nes pavieniai zoologijos sodai paprastai neturi galimybių savarankiškai išlaikyti tinkamo dydžio populiaciją.

Didžiausia problema, su kuria susiduriama vykdant programą, – minėtų veisimo rekomendacijų įgyvendinimas. Dažnai yra sunku parengti visai zoologijos sodų grupei taikomą politiką (gali būti nuo 10 iki 50 sodų, priklausomai nuo rūšies programos), ypač kai jie yra keliose šalyse su skirtingomis kalbomis ir įstatymais ir veikia skirtingoje politinėje ir ekonominėje aplinkoje.

Europos nykstančių rūšių programa Lietuvoje

Lietuvos zoologijos sodas kandidatuoja tapti Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos visateisiu nariu. Nepaisant to, zoologijos sode gyvūnų veisimo programos yra vykdomos nuolat bendradarbiaujant su didžiausiais Europos sodais. Retų rūšių išsaugojimo ir veisimo programose dalyvauja Rotšildo žirafos (Giraffa camelopardalis rothschildi), snieginiai leopardai (Panthera uncia), jūriniai ereliai (Haliaëtus leucocephalus), miškiniai šunys (Speothos venaticus), manulai (Otocolobus manul), amūriniai tigrai (Panthera tigris altaica), lūšys (Lynx lynx), perukinės tamarinos (Saguinus oedipus), tapyrai (Tapirus), kulanai (Equus hemionus), mažieji hipopotamai (Choeropsis liberiensis) ir stumbrai (Bison bonasus).

1163

-EAZA