Europos Parlamentas
Euròpos Parlameñtas (anglų kalba European Parliament, EP), viena Europos Sąjungos pagrindinių institucijų.
Europos Parlamento veikla
Europos Parlamento posėdžių salė Strasbūre
Europos Parlamentas dalyvauja leidžiant Europos Sąjungos teisės aktus, priimant Europos Sąjungos biudžetą ir prižiūrint jo vykdymą, kontroliuoja Europos Komisijos veiklą. Gali pareikšti nepasitikėjimą Komisija, ratifikuoja tarptautines, tarp jų ir naujų šalių stojimo į Europos Sąjungą, sutartis. Parlamentui metinę veiklos ataskaitą teikia Europos centrinis bankas. Kiekvienoje šalyje išrenkamų Parlamento narių skaičius daugmaž proporcingas jos gyventojų skaičiui, bet proporcingumas yra mažėjantis – nė viena šalis negali turėti mažiau kaip 6 arba daugiau kaip 96 Parlamento narius, o bendras narių skaičius negali viršyti 705 (704 nariai ir pirmininkas). Parlamento nariai į grupes skirstomi pagal partinę priklausomybę. Kiekviena valstybė narė į Parlamentą renka tam tikrą atstovų skaičių. Daugiau nei trečdalis Parlamento narių yra moterys.
Nuo 1979 kiekvienos šalies atstovus į Europos Parlamentą kas 5 metus tiesiogiai renka balso teisę turintys Europos Sąjungos piliečiai, sukakę 18 metų (Austrijoje 16 metų). Kiekviena šalis sprendžia dėl to, kaip joje vyks rinkimai, bet turi užtikrinti lyčių lygybę ir slaptą balsavimą.
Parlamento nariai dirba savo rinkimų apygardose, Strasbūre (vyksta 12 plenarinių sesijų per metus) ir Briuselyje (vyksta neeilinės sesijos, komitetų ir frakcijų posėdžiai). Parlamento nariams taikomos nuostatos ir sąlygos išdėstytos Europos Parlamento narių statute (priimtas 2005, įsigaliojo 2009).
Sekretoriatas yra Strasbūre (iki 1999 Liuksemburge). Parlamente vartojamos visos Europos Sąjungos valstybių narių oficialios valstybinės kalbos (2022 – 24).
Parlamento pirmininkas
Parlamentui vadovauja pirmininkas (1 lentelė) ir 14 pavaduotojų. Pirmininkas pakaitomis renkamas pusei Parlamento kadencijos (2,5 metų laikotarpiui, kurį galima pratęsti) iš dviejų pagrindinių Parlamento politinių partijų atstovų. Parlamento pirmininkas vadovauja Parlamento ir jį sudarančių tarnybų drbui, t. p. diskusijoms plenariniuose posėdžiuose ir užtikrina, kad būtų laikomasi Parlamento darbo tvarkos taisyklių. Parlamentui patvirtinus Europos Sąjungos biudžetą, Parlamento pirmininkas jį pasirašo. Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos pirmininkai abu pasirašo visus pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtus teisės aktus.
1
Frakcijos
Europos Parlamento nariai susiskirstę frakcijomis (grupuojami ne pagal pilietybę, o pagal politines pažiūras). Frakcijai sukurti reikalingi 23 Parlamento nariai (tas pats asmuo negali priklausyti daugiau kaip vienai frakcijai) ir joje turi būti atstovaujama bent ketvirtadaliui valstybių narių. Po rinkimų 2019 Europos Parlamente yra 7 frakcijos: Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija – 177 nariai, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija – 143, frakcija Renew Europe – 101, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas – 73, Identiteto ir demokratijos frakcija – 68, Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija – 64, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji – 39. Jokiai frakcijai nepriklausantys parlamentarai vadinami nepriklausomais nariais, jų Parlamente yra 38.
Europos Parlamento rūmai Strasbūre (1999, architektūrinė bendrovė As. Architecture‑Studio)
Kiekviena frakcija turi vidaus organizacinę struktūrą ir skiria pirmininką (kai kurios frakcijos skiria po 2 pirmininkus), biurą bei sekretoriatą. Prieš kiekvieną balsavimą plenariniame posėdyje frakcijos išnagrinėja Parlamento komitetų parengtus pranešimus ir pateikia jų pakeitimus. Savo poziciją frakcija priima surengusi frakcijos vidaus diskusiją.
Komitetai
Parlamento nariai susiskirstę įvairiais specializuotais nuolatiniais komitetais (2022 pradžioje buvo 22). Komitetą sudarančių Parlamento narių skaičius svyruoja nuo 25 iki 88. Komitetai turi savo pirmininką, biurą ir sekretoriatą. Komitetai rengia, iš dalies keičia ir priima pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir pranešimų savo iniciatyva. Jie svarsto Komisijos ir Europos Sąjungos Tarybos pasiūlymus, prireikus rengia pranešimus, kuriuos ketinama pristatyti plenariniame posėdyje. Parlamentas t. p. gali steigti laikinuosius komitetus specifiniais klausimais ir tyrimo komitetus Bendrijos teisės pažeidimams ar netinkamo Bendrijos teisės taikymo atvejams tirti.
Delegacijos
Europos Parlamento delegacijos yra oficialios Europos Parlamento narių grupės, kurios palaiko ir plėtoja ryšius su Europos Sąjungai nepriklausančių šalių parlamentais, regionais ir organizacijomis. Bendradarbiaudamos su Parlamento komitetais ir Europos Parlamento nariais delegacijos stiprina Europos Parlamento pozicijas, palaikydamos diplomatinius ryšius remia Europos Sąjungą. Gali būti delegacijos oficialiuose jungtiniuose parlamentiniuose komitetuose, daugiašaliuose parlamentiniuose susirinkimuose, ryšiams su kita šalimi ar šalių grupe.
Europos Parlamento politinės institucijos
Europos Parlamente veikia įvairios politinės institucijos, atsakingos už Parlamento veiklos organizavimą, teisėkūros planavimą, Parlamento taisykles, administracinius, finansinius, personalo ir organizacinius klausimus.
komiteto patalpos Europos Parlamente (Briuselis)
Pirmininkų sueiga yra Europos Parlamento politinė institucija, atsakinga už Parlamento darbų organizavimą ir teisės aktų leidybos programos rengimą, komitetų ir delegacijų pasiskirstymą kompetencijos sritimis ir už jų sudėtį, ryšius su kitomis Europos Sąjungos institucijomis, atskirų šalių parlamentais ir trečiosiomis šalimis. Pirmininkų sueiga rengia Parlamento darbo grafiką, plenarinių sesijų darbotvarkes ir paskirsto Parlamento narių vietas posėdžių salėje. Pirmininkų sueigą sudaro Parlamento Pirmininkas ir frakcijų pirmininkai. Jos posėdžiuose dalyvauja vienas nepriklausomų Parlamento narių atstovas, neturintis teisės balsuoti. Pirmininkų sueiga priima sprendimus bendru sutarimu arba balsuojant. Balsų svorį lemia kiekvienos frakcijos narių skaičius. Paprastai Pirmininkų sueiga posėdžiauja 2 kartus per mėnesį.
Biuras yra Europos Parlamento vadovybės institucija, rengianti pirminį Europos Parlamento įplaukų ir išlaidų sąmatos projektą bei sprendžianti visus administracinius, personalo ir organizacinius klausimus. Biurą sudaro Europos Parlamento pirmininkas, 14 jo pavaduotojų ir 5 kvestoriai. Biuras skiria Parlamento generalinį sekretorių, kuris vadovauja Parlamento administracijai (administracijos skyriams), ir nustato Generalinio sekretoriato organizacinę struktūrą ir sudėtį. Paprastai Biuras posėdžiauja 2 kartus per mėnesį.
Kvestorių kolegija (5 nariai, visi yra ir Biuro nariai, turintys patariamąjį balsą) yra Europos Parlamento institucija, atsakinga už tiesiogiai su Parlamento nariais susijusius administracinius ir finansinius klausimus bei jų darbo sąlygas. Europos Parlamentas renka kvestorius išrinkęs Pirmininką ir 14 jo pavaduotojų. Kvestoriai renkami slapta balsų daugumos sistema trimis etapais: dviem pirmaisiais etapais reikalaujama absoliučios balsų daugumos, o paskutiniu etapu užtenka santykinės daugumos. Jų kadencijos trukmė yra 2,5 metų (ją galima pratęsti). Biure jie turi patariamąjį balsą. Paprastai kvestoriai posėdžiauja kartą per mėnesį.
Komitetų pirmininkų sueiga yra Europos Parlamento politinė institucija, užtikrinanti geresnį skirtingų Parlamento komitetų bendradarbiavimą. Sudaro visų nuolatinių ir laikinųjų komitetų pirmininkai. Ji išsirenka savo pirmininką. Komitetų pirmininkų posėdžiai paprastai vyksta kartą per mėnesį Strasbūre, plenarinių sesijų metu.
Delegacijų pirmininkų sueiga yra Europos Parlamento politinė institucija, koordinuojanti nuolatinių šios institucijos delegacijų darbą. Ji užtikrina, kad delegacijos dirbtų veiksmingai ir savo veiklą koordinuotų su kitų Parlamento padalinių veikla. Sueigos nariai yra 44 nuolatinių Parlamento delegacijų ir 3 komitetų, nagrinėjančių tarptautinių santykių klausimus, t. y. Užsienio reikalų, Vystymosi ir Tarptautinės prekybos komitetų, pirmininkai. Delegacijų pirmininkų sueigai pirmininkauti 2,5 metų kadencija išrenkamas vienas iš 44 delegacijų pirmininkų.
Valstybių narių atstovai
Pagal Lisabonos sutartį kiekviena valstybė narė į Parlamentą renka tam tikrą atstovų skaičių.
Europos Vadovų Taryba 2018 06 28 priimtu sprendimu nustatė, kad Didžiajai Britanijai išstojus iš Europos Sąjungos Parlamento narių skaičius sumažės nuo 751 iki 705. Atsižvelgus į proporcingo narių skaičiaus mažinimo principą 27 iš 73 vietų, kurias atlaisvino iš Europos Sąjungos išstojusi Didžioji Britanija, nuo 2019 05 perskirstytos: Prancūzijai ir Ispanijai papildomai skirta po 5, Italijai ir Nyderlandams – po 3, Airijai – 2, Švedijai, Austrijai, Danijai, Suomijai, Slovakijai, Kroatijai, Estijai, Lenkijai ir Rumunijai – po 1 vietą. Nė viena valstybė narė vietų neprarado.
6
Europos Parlamento ištakos
Pagal 1952 Europos anglių ir plieno bendrijos sutartį buvo įsteigta Europos Parlamento Asamblėja. 1958 pradėjus veikti Euratomui ir Europos ekonominei bendrijai, ši Asamblėja tapo visų trijų bendrijų bendra institucija, nuo 1962 vadinama Europos Parlamentu.
Lietuva ir Europos Parlamentas
1990 Baltijos Valstybių Taryba kreipėsi į Europos Parlamento pirmininką dėl ryšių užmezgimo, tolesnio bendradarbiavimo ir Baltijos šalių atstovavimo. Europos Parlamentas pasmerkė Sausio tryliktosios įvykius Lietuvoje, siuntė į Lietuvą savo narius.
skulptūra Europos širdis prie Europos Parlamento rūmų Strasbūre (bronza, 1994; Ludmila Tcherina)
2003 04 16 Lietuvos pasirašytoje Stojimo į Europos Sąjungą sutartyje (įsigaliojo 2004 05 01) Lietuvai Europos Parlamente buvo skirta 13 vietų. Lietuvoje pirmieji rinkimai į Europos Parlamentą vyko 2004 06 13 (nariai išvardyti 2 lentelėje). 2009 06 07 vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą išrinkta 12 atstovų (nariai išvardyti 3 lentelėje), 2014 05 25 ir 2019 05 26 – po 11 (nariai išvardyti 4 ir 5 lentelėse). Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatyme (2003 11 20, įsigaliojo 2003 12 10, nauja redakcija 2013 11 26) nustatyta, kad Europos Parlamento nariai renkami vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą valstybės teritoriją, pagal proporcinę rinkimų sistemą preferenciniu balsavimu.
2
3
4
5