Euròpos pãtentų organizãcija (anglų kalba European Patent Organization, EPO), regioninė išradimų patentų organizacija, išduodanti Europos patentus. Būstinė Miunchene, padaliniai Hagoje, Berlyne, Briuselyje ir Vienoje. Įsteigta remiantis Europos patentų išdavimo konvencija (priimta 1973 Miunchene, 2000 nauja redakcija). Europos patentų organizacijos tikslas – sukurti bendrą Europos patentų išdavimo sistemą. Siekiama palengvinti išradimų apsaugą susitariančiose šalyse, atpiginti ją ir padaryti patikimesnę įvedant bendrą Europai patentų išdavimo tvarką. Konvencijos ratifikavimo aktų depozitaras – Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybė. 2020 buvo 28 susitariančios ir 10 išplėtimo susitarimus pasirašiusios (tarp jų ir Lietuva) valstybės. Europos patentų organizacijos institucijos: Europos patentų tarnyba ir Administracinė taryba. Europos patentų tarnyba atlieka Europos patentų išdavimo procedūras. Administracinės tarybos funkcijos: teisės aktų leidyba, Europos patentų tarnybos veiklos priežiūra, finansų kontrolė; ji inicijuoja naujų šalių kvietimą prisijungti.
Europos patentų tarnybos padalinio Hagoje pastatas su vėliavomis priekyje (2015)
Europos patentų organizacijai atstovauja prezidentas (skiria Administracinė taryba 5 metų kadencijai), kuris vadovauja Europos patentų tarnybai ir už jos veiklą atsiskaito Administracinei tarybai.
Europos patentų organizacijos oficialios kalbos – anglų, prancūzų ir vokiečių.
Kiekvienam asmeniui, neatsižvelgiant į jo pilietybę ar gyvenamąją vietą, pateikusiam paraišką ir sumokėjusiam mokestį, gali būti išduotas Europos patentas (nacionalinių patentų paketas), apsaugantis išradimą pareiškėjo pasirinktose ir nurodytose Europos patentų išdavimo konvencijos susitariančiose šalyse. Europos patentas galioja 20 metų nuo paraiškos pateikimo dienos.
Lietuva 1994 Miunchene pasirašė su Europos patentų organizacija susitarimą dėl bendradarbiavimo patentų srityje ir susitarimą dėl 1994 Bendradarbiavimo susitarimo 3 (3) straipsnio įgyvendinimo (Europos patento išplėtimo susitarimas).
| Valstybė | Įstojimo data |
|---|---|
| Belgija | 1977 10 07 |
| Didžioji Britanija | 1977 10 07 |
| Liuksemburgas | 1977 10 07 |
| Olandija | 1977 10 07 |
| Prancūzija | 1977 10 07 |
| Šveicarija | 1977 10 07 |
| Vokietija | 1977 10 07 |
| Švedija | 1978 05 01 |
| Italija | 1978 12 01 |
| Austrija | 1979 05 01 |
| Lichtenšteinas | 1980 04 01 |
| Graikija | 1986 10 01 |
| Ispanija | 1979 05 01 |
| Danija | 1990 01 01 |
| Monakas | 1991 12 01 |
| Portugalija | 1992 01 01 |
| Airija | 1992 08 01 |
| Suomija | 1996 05 01 |
| Kipras | 1998 04 01 |
| Turkija | 2000 11 01 |
| Bulgarija | 2002 07 01 |
| Čekija | 2002 07 01 |
| Estija | 2002 07 01 |
| Slovakija | 2002 07 01 |
| Slovėnija | 2002 12 01 |
| Rumunija | 2003 05 01 |
| Lenkija | 2004 05 01 |
| Islandija | 2004 11 01 |
| Lietuva | 2004 12 01 |
| Latvija | 2005 07 01 |
| Malta | 2007 03 01 |
| Kroatija | 2008 01 01 |
| Norvegija | 2008 01 01 |
| Šiaurės Makedonija | 2008 01 01 |
| San Marinas | 2009 07 01 |
| Albanija | 2010 05 01 |
| Serbija | 2010 10 01 |
| Prezidentas | Metai |
|---|---|
| Johannes Bob van Benthem (Olandija) | 1977 10 19–1985 04 30 |
| Paul Braendli (Šveicarija) | 1985 05 01–1995 12 31 |
| Ingo Kober (Vokietija) | 1996 01 01–2004 06 30 |
| Alain Pompidou (Prancūzija) | 2004 07 01–2007 06 30 |
| Alison Brimelow (Didžioji Britanija) | 2007 07 01–2010 06 30 |
| Benoit Battistelli (Prancūzija) | 2010 07 01–2018 06 30 |
| António Campinos (Portugalija) | nuo 2018 07 01 |
1682