Euròpos rekonstrùkcijos ir plėtrõs bánkas (European Bank for Reconstruction and Development), tarptautinė institucija Rytų ir Vidurio Europos bei Nepriklausomų Valstybių Sandraugos valstybių ekonominėms reformoms spartinti. Centrinė būstinė Londone, apie 30 atstovybių įvairiose šalyse; 1170 darbuotojų (2002). Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko nariai (įstoti gali Europos ir Tarptautiniam valiutos fondui priklausančios ne Europos šalys) – 65 valstybės bei dvi institucijos – Europos Sąjunga ir Europos investicijų bankas (2016). Bankas skatina rinkos ekonomikos kūrimą ir privatų verslą. Remia (teikia paskolas, investuoja arba randa investuotojų) projektus (daugiausia bankų, transporto ir energetikos sektorių) valstybėse, kuriose yra daugiapartinė demokratija, laikomasi įstatymų ir gerbiamos žmogaus teisės; t. p. administruoja branduolinės saugos tarptautinę sąskaitą. Banko valdytojų taryba (visų Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko narių po vieną atstovą, paprastai finansų ministrą, ir jo pavaduotoją, paprastai centrinio banko valdytoją) 4 metams skiria Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pirmininką, 3 metams renka 23 narių (11 – iš Europos Sąjungos, 4 – Rytų ir Vidurio Europos, 4 – kitų Europos šalių, 4 – kitų žemynų šalių) direktorių tarybą (ši tiesiogiai vadovauja banko veiklai ir skiria jo pirmininko pavaduotojus). Veikia 9 departamentai. Bankas kasmet pateikia ataskaitą apie jo remiamos veiklos poveikį aplinkai. Finansavimo šaltiniai: banko akcinis kapitalas (2003 – 20 mlrd. eurų, apie 10 % akcijų priklauso Jungtinėms Amerikos Valstijoms), skolintos lėšos, investicijų pajamos, lėšos, gautos už kreditus ir garantijas. Paskolos valstybiniam sektoriui negali sudaryti daugiau kaip 40 % bendros paskolų sumos. 1991–2000 Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas 624 dideliems projektams 27 šalyse skyrė 5,3 mlrd. eurų paskolų, investavo 1,6 mlrd. eurų, pritraukė apie 34 mlrd. eurų kitų investuotojų lėšų, rėmė apie 200 000 nedidelių projektų.
1989 12 Strasbūre Europos Taryba pritarė Prancūzijos prezidento F. Mitterrand’o iniciatyvai įkurti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką. 1990 01 Paryžiuje prasidėjo derybos dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įkūrimo, kuriose dalyvavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Rytų ir Vidurio Europos aštuonios šalys, Malta, Kipras, Europos ekonominė bendrija ir Europos investicijų bankas. Susitarimas dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įsteigimo pasirašytas 1990 05 (įsigaliojo ir bankas pradėjo veikti 1991), vėliau banko narėmis tapo dauguma ekonomiškai stiprių valstybių, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, buvusios Jugoslavijos ir kitos šalys, 2016 – Kinija.
Lietuva bankui priklauso nuo 1992; jos akcinio kapitalo dalis – 20 mln. eurų (iki 1997 – 10 mln. ekiu). Iki 2002 Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko investicijos ir paskolos Lietuvoje sudarė 437 mln. eurų (iš jų daugiau kaip 70 % teko privačiam sektoriui).