Euròpos Sjungos bendróji žvejýbos poltika, Europos Sąjungos valstybių narių bendri sprendimai dėl žuvų išteklių naudojimo, jų atnaujinimo, žvejybos kvotų, žvejybos įrangos, žvejų darbo ir socialinės apsaugos reikalavimų ir šių sprendimų vykdymas. Europos Sąjungos bendrąją žvejybos politiką sudaro 5 svarbiausi elementai: rinkos organizavimas (bendru sutarimu nustatomos intervencinės kainos, kokybės standartai), Europos Sąjungos santykių su trečiosiomis šalimis reguliavimas (dėl žvejybos sutarčių su trečiosiomis šalimis derasi ne kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė atskirai, bet Europos Sąjunga), žuvų išteklių pusiausvyros palaikymas, atviras priėjimas prie Europos Sąjungos teritorinių vandenų ir finansinė pagalba pertvarkant žuvų ūkį.
Už Europos Sąjungos bendrosios žvejybos politikos įgyvendinimą atsakingos Europos Sąjungos valstybės narės. Priimant Europos Sąjungos bendrosios žvejybos politikos sprendimus didelę įtaką turi valstybių narių žvejų asociacijos.
1960 Europos Komisija pasiūlė kurti Europos Sąjungos bendrąją žvejybos politiką, nes reikėjo spręsti klausimus dėl žuvų išteklių ir susitarti dėl vieningos Europos Bendrijos valstybių pozicijos per Airijos, Danijos, Didžiosios Britanijos ir Norvegijos narystės Europos ekonominėje bendrijoje derybas. 1971 Europos Sąjungos bendrosios žvejybos politikos sukūrimo planas buvo įgyvendintas, 1983 Europos Sąjungos bendroji žvejybos politika patvirtinta 20 metų.
-Bendroji žvejybos politika